Anot Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės, rengiant strategiją, atlikta situacijos ir galimybių analizė, kurios rezultatai parodė, jog viena rimčiausių Klaipėdos kultūrinio lauko problemų - bendruomenės uždarumas, kritinio mąstymo bei aktyvumo stygius, taip pat senstanti menininkų bendruomenė, išskirtinių talentų trūkumas.
Tyrimo rezultatai parodė, jog uostas nepakankamai stengiasi integruotis į miesto kultūrinį bei socialinį gyvenimą. Pažymėtina, jog visi kultūriniai renginiai spiečiasi centre, o gyvenamieji rajonai retai gali pasidžiaugti kultūriniais reiškiniais.
Anot N. Laužikienės, dėl pernelyg menko užsienio kalbų mokėjimo, kompetencijos bei kvalifikacijos trūkumo, žmonių būdo uždarumo Klaipėda šiuo metu yra pernelyg uždara pasauliui.
"Vienas didžiausių mūsų siekių yra tai, kad Klaipėda taptų multikultūriniu miestu", - pažymėjo ji.
Strategijoje numatyta įkurti moksleivių ir jaunimo kultūrinių iniciatyvų inkubatorių, kuriame būtų finansuojami jaunimo kuriami projektai, taip pat įdiegta premijavimo sistema bei pakviesti su jaunimu galintys dirbti mentoriai. Strategijos rengėjai sakė taip pat ieškosią būdų, kaip kultūrines kompetencijas ugdyti formaliojo ugdymo programose.
N. Laužikienė pažymėjo, jog mieste taip pat reiktų sukurti aktyvią komunikacinę sistemą ir informaciją, susijusią su kultūrinio gyvenimo naujienomis, skelbti ją viename internetiniame portale.
Taip pat bus siekiama sukurti paslaugų paketą menininkams, kurį sudarytų lengvatinės gyvenimo sąlygos, rezidencija kūrybai ir stipendija.
"Mes siekiame, kad menininkai atvyktų į Klaipėdą kurti ir galbūt čia liktų ilgesniam laikui", - akcentavo direktorė.
Kalbėta ir apie naujų, patrauklių kultūrinių vietų kūrimą tam tikrose Menų akademijos, šiluminės elektrinės, senojo policijos pastato, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro bei "Kultūros fabriko" patalpose. Žadama įkurti ir daugiafunkcį centrą vizualiesiems menams bei kinui.
"Šiandieninės Parodų rūmų erdvės nebeatitinka europinių standartų, tad, norint į Klaipėdą atvežti pasaulinio lygio parodą, reikalinga nauja erdvė", - aiškino N. Laužikienė ir pridūrė, jog žadama statyti arba visai naują modernios architektūros centrą, arba pritaikyti Lindenau laivų statyklos pastatą.
Tuomet Parodų rūmų patalpose galėtų įsikurti Klaipėdos dailės galerija, apie kurios įsteigimo galimybes kalbėta jau senokai.
Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis papildė, jog bus siekiama įvairiose uostamiesčio rekreacinėse bei uosto zonose įrengti tam tikras sieneles ar stendus, kuriuose galėtų reikštis menininkai.
Dar viena naujovė - urbanistikos muziejus, kurį tikimasi įrengti piliavietėje. Taip pat bus siekiama informacinėmis technologijomis "sujungti" teritorijas, esančias prie kultūrinių įstaigų, į bendrą sistemą.
Anot N. Lendraičio, taip pat norėtųsi, jog miestas taptų daugiakultūrinis, o kultūra čia būtų vartojama įvairiomis kalbomis. Šiems tikslams įgyvendinti vienoje iš uostamiesčio aukštųjų mokyklų bus siekiama įkurti kalbų ir kultūrų pažinimo centrą.
Strategiją, kurią rengė kultūros, meno, turizmo, švietimo, vaikų ir jaunimo ugdymo, verslo, komunikacijos, savivaldos bei kitų sričių atstovai bei ekspertai iš užsienio, tikimasi patvirtinti dar šį mėnesį.
Pasak N. Laužikienės, kol kas dar neaišku, kiek kainuotų įgyvendinti įvardintus tikslus. Iki rugpjūčio pabaigos bus siekiama parengti detalų priemonių planą, kuris padės suskaičiuoti bent jau preliminarią projekto sąmatą.
Rašyti komentarą