Smiltynės paslaptis pažino žygiuodami

Nemokamas pėsčiųjų žygis "Smiltynės paslaptys" - tradicinis kasmetinis uostamiesčio klubo "Istorijos sekliai" žygis. Šiemet, tuo pačiu laiku - lapkričio pradžioje - jis vyko antrą kartą.

Taip jau sutapo, kad šiemet žygyje dalyvavo ir toks pats skaičius dalyvių - 63. Pasivaikščioti po Smiltynę susirinko žygeiviai ir istorijos mėgėjai ne tik iš Klaipėdos miesto bei rajono, bet ir iš Šilutės, Šiaulių, kitų miestų. Entuziastai žygyje dalyvavo pavieniui ir su draugų kompanijomis, šeimomis, šunimis.

Žygio maršrutas prasideda nuo Senosios perkėlos, tęsiasi apie 17 km. ir baigiasi ties Naująja perkėla. Jo metu žygio dalyviai ėjo itin vaizdingomis vietovėmis: pajūriu, mišku, pamariu ir aplankė bei išgirdo įdomių pasakojimų apie įvairiausius Smiltynės objektus.

"Šitas maršrutas yra vienas pirmųjų, kurį sudariau, nes jau seniai domiuosi kariniu paveldu, o Smiltynėje galima apžiūrėti Antrojo pasaulinio karo metu nacistinės Vokietijos pastatytus gynybinius įtvirtinimus, kuriuos vėliau naudojo ir tarybinė kariuomenė. Labai įdomu buvo atrasti, kur buvo Smiltynės siaurukas, XIX a. pastatytas kopų apsodinimo darbams. Didžioji žygio dalis eina būtent tuo keliu, kuriuo kažkada siauruoju geležinkeliu vagonetes su medžių sodinukais tempė arkliai", - pasakojo žygio vadovas, klubo "Istorijos sekliai" lyderis Steponas Dabulskis.

Žygio dalyviai taip pat aplankė kapitono L. Stulpino kapą, paminklą Prūsijos fizikui ir hidroinžinieriui, Kuršių nerijos apželdintojų vadovui Liudvikui Hagenui.

Didžiausius įspūdžius žygeiviams paliko gynybiniai įtvirtinimai. Pasišviesdami žibintuvėliais smalsūs žmonės lindo apžiūrėti įtvirtinimus iš vidaus. Apžiūrintiesiems šaudmenų saugyklą žygio organizatoriai surengė išbandymą, pasiūlę išlipti pro atsarginį išėjimą. Jį pasirinkusieji turėjo išlįsti pro gana ankštą angą ir išlipti iš požemio stačia siena be kopėčių, o remdamiesi į sienoje išskobtas skyles.

Žygeiviai apgailestavo, jog karišką buitį galima tik iš pasakojimų įsivaizduoti, nes dabar įtvirtinimų viduje nieko neliko. Neprižiūrimuose objektuose telkšo vanduo, mėtosi šiukšlės, vienoje baterijoje įsikūrė benamiai. Vis gi netrūko žygyje ir istorinių artefaktų. Tiesiog ant kelio žygeiviai pamatė du galingus priešlėktuvinius sprogmenis, kuriuos surado grybautojai. Duobėje prie gynybinių įtvirtinimų istorijos žinovai aptiko keletą metalinių šaudmenų dėžučių, buvo rastas ir šaudmenų dėklas ir net siaurojo geležinkelio bėgių fragmentas.

"Tai antrasis mano žygis. Pirmą kartą ėjau 15 kilometrų, dabar - 17", - džiaugėsi sėkmingai visą žygį įveikęs aštuonmetis Ąžuolas. Berniukas prisipažino, kad nebuvo lengva, pavargo, tačiau buvo labai įdomu. "Ypač patiko lįsti į bunkerius. Į pirmąjį kaip lindome buvo truputį baisu", - sakė Ąžuolas, kuris Smiltynės paslaptis pažino kartu su tėčiu Martynu.

Antrą kartą į žygį leidosi ir šeima iš Šilutės. "Pirmą kartą žygyje dalyvavome prieš dvejus metus. Tada žygiavome 25 kilometrus žiemą Klaipėdos sukilėlių keliais iš Gargždų į Klaipėdą. Šitas žygis buvo šiltesnis. Labai džiaugiamės, kad jame dalyvavome, nes ne tik puikiai praleidome dieną gamtoje, bet ir labai daug sužinojome. Apie Smiltynės siauruką nebuvome girdėję, žinojome tik, kad Anykščiuose yra siaurukas. Apie karinį Klaipėdos paveldą šiek tiek žinojome, nes lankėmės Girulių tvirtovėje įkurtame muziejuje. Labai džiaugiamės, kad šiandien tiek daug sužinojome apie Smiltynės objektus. Būtinai dalyvausime ir kituose žygiuose. Apetitas kyla bevalgant", - sakė Tomas, Aušra, Kotryna, Gustė ir Giedrius.