Smiltynės likimas išgąsdino UNESCO

„Klaipėdos valdžios argumentai, kodėl Smiltynę reikėtų išbraukti iš KNNP teritorijos, mūsų neįtikino. Tikrosios tokių norų priežasties taip ir nesupratome. Jeigu Smiltynė nebetektų nacionalinio parko globos, į tai neabejotinai reaguotų UNESCO pasaulio paveldo komitetas, vyktų naujas teritorijos vertinimas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė.

Uostamiesčio valdžia tikina, kad pakeisti savo poziciją galėtų tik tuo atveju, jei atitinkamos institucijos neblokuotų Smiltynės infrastruktūros projektų, leistų vietovę plėtoti ir paversti civilizuotu kurortu.

Ultimatumų kalba

Prasidėjusios batalijos dėl Smiltynės likimo susijusios su išorinio uosto statybų Pirmojoje Melnragėje projektu. Klaipėdos politikai prognozuoja, kad pastačius naują uostą bus sunaikinta poilsiautojų pamėgta oazė. Todėl esą jau reikia galvoti apie alternatyvą – apie Smiltynės teritoriją, kurioje itin trūksta reikiamos infrastruktūros. Jos plėtrą neva stabdo įvairūs teisės aktai, draudimai, ribojimai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas „Lietuvos žinioms“ yra minėjęs, kad pagrindinė kliūtis – griežti KNNP planavimo schemos reikalavimai. „Esame parengę 17 punktų Klaipėdos miesto savivaldybės dalykinių sąlygų sąvadą. Vienas jų – išbraukti Smiltynę iš KNNP teritorijos. Dabar, kai mus kiekviename žingsnyje varžo KNNP statusas – parko planavimo schemoje išdėstyti draudimai, ribojimai ir kita, negalime sklandžiai organizuoti Smiltynėje kurortinės infrastruktūros plėtros“, – pasakojo S. Budinas. 17 punktų paketas yra pateiktas Vyriausybei. Į ją šią savaitę ketina kreiptis ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Jos Vykdomasis komitetas prieš kelias dienas surengė pasitarimą, kuriame dalyvavo ir KNNP vadovybė, ir Klaipėdos merijos deleguotas vicemeras Artūras Šulcas.

„Valstybė planuoja sunaikinti Melnragės ir Girulių paplūdimius, todėl klaipėdiečiams liks tik viena rekreacinė oazė – Smiltynė. O jos negalime tvarkyti, nes mus varžo galybė apribojimų: tiek KNNP planavimo schema, tiek valstybinių miškų statusas, tiek kita. Tualetų statyti negalima, naujų takų tiesti neleidžiama, esamų apšviesti – taip pat. Tikrai nesiekiame, kad Kuršių nerija būtų išbraukta iš UNESCO sąrašo“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino A. Šulcas.

Netrukus centrinei valdžiai planuojama dar kartą išdėstyti, kurie konkrečiai klaipėdiečių projektai stringa ir kodėl. „Keisčiausia, kad mūsų pasiūlymai, problemų įvardijimas dėl Smiltynės infrastruktūros plėtojimo jau kone pusmetį dūla ministerijų stalčiuose. Jei tie pančiai bus atlaisvinti, prašymą išbraukti Smiltynę iš parko teritorijos galbūt ir atsiimsime“, – aiškino vicemeras.

Klaipėdos nesupranta

A. Junevičienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog išklausius klaipėdiečių pretenzijas rimtų argumentų dėl Smiltynės išbraukimo iš KNNP teritorijos neišgirsta. „Sutinkame su nuogąstavimais dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros į Melnragę. Tačiau visiškai nesuprantame, kodėl reikia siūlyti šalinti Smiltynę iš KNNP teritorijos. Juk tuomet situacija tik pablogėtų. Dabar ta vietovė yra nacionaliniame parke, galioja jo teisiniai dokumentai, veikia saugikliai. Jei Smiltynė prarastų nacionalinio parko globą, padėtis pasikeistų“, – kalbėjo ji.

A. Junevičienė pridūrė, kad priimant sprendimą įtraukti Kuršių neriją į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą vienas reikalavimų buvo saugoti ir darniai plėtoti minėtą teritoriją. „Buvo įkurti Kuršių nerijos nacionaliniai parkai tiek lietuviškoje, tiek rusiškoje pusiasalio dalyse. Jei keičiasi teritorijos žemės naudotojas, savininkas, susilpnėja apsauga, tuomet, remiantis Pasaulio paveldo konvencija, visa vietovė gali būti įtraukta į pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą. Į Lietuvą atvyktų tarptautiniai ekspertai, iš naujo vertintų situaciją“, – dėstė niuansus komisijos generalinė sekretorė.

Todėl Vyriausybės bus prašoma atsižvelgti į galimas grėsmes ir nepradėti Smiltynės išbraukimo iš KNNP teritorijos procedūrų. „Pasiūlėme Klaipėdos miesto savivaldybei pateikti konkretų sąrašą objektų, veiklos, kurios esą neleidžia atsakingos institucijos. Jei kas nors stringa, tuos dalykus reikia derinti su nacionaliniu parku ir kt. Nenormalu, kai apie planus išbraukti Smiltynę iš saugomos teritorijos sužinome tik iš spaudos. Juk Neringa – kurortas, turintis infrastruktūrą. Vadinasi, ir Smiltynėje, nekeičiant jos statuso, galima įgyvendinti planus“, – pažymėjo A. Junevičienė.

Kas galima – nedaroma

KNNP direktorė Aušra Feser „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad iš tiesų Smiltynėje daug kas leidžiama.

„Tačiau norima daryti tai, ko negalima, o kas galima – nedaroma. Linkėčiau Klaipėdos savivaldybei pradėti konstruktyvų dialogą ir aiškiai išdėstyti, kokie konkretūs projektai stringa ir kodėl. Jeigu yra trukdžių, reikia susėsti ir bandyti spręsti problemas, inicijuoti kreipimąsi į Vyriausybę dėl galimų pakeitimų. Net jei vietovė ir būtų išbraukta iš KNNP teritorijos, vis vien liktų galioti kiti įvairiausi draudimai: ir NATURA 2000, ir paveldosauginiai, ir specifiniai, su miško žeme susiję ribojimai bei kiti“, – vardijo A. Feser.