Smiltynės kurorto vizija gula į popierius

[CITATA]

Šią savaitę vykusiame Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Turizmo komiteto posėdyje Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser priminė, jog dar prieškariu Marienburgas ir Kuršių nerija buvo įvardinti kaip didžiausią trauką turintys Rytprūsių objektai.

"Kuršių nerija yra pasauliniu mastu pripažinta vertybė, ji reklamuojama visuose Lietuvos reprezentaciniuose leidiniuose ir filmuose, bet ar reklamuojama Klaipėdos mieste? Kodėl, kai kalbame apie Kuršių neriją, kalbame apie Neringą? Juk Smiltynė, kuri yra Kuršių nerijos dalis, priklauso Klaipėdai. Uostamiesčiui tereikia atrasti Kuršių nerijos trauką ir pateikti atitinkamas paslaugas turistams, kurie keliauja į Kuršių neriją. Mano nuomone, Klaipėda turėtų plėsti naktinio gyvenimo ir pramogų pasiūlą dieną Kuršių neriją lankantiems turistams", - kalbėjo A. Feser.

Planas bus pavasarį

Prieš metus Klaipėdoje buvo surengta mokslinė istorinė konferencija, kurioje išnagrinėtos Smiltynės rekreacinės perspektyvos, nuspręsta siekti šiai unikaliai teritorijai oficialaus kurortinės teritorijos statuso. Užmojui gauti šį statusą iki 2020-ųjų pritarė ir uostamiesčio Taryba. Savivaldybės administracija buvo įpareigota parengti reikiamus dokumentus.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas patikino, jog gražios idėjos į stalčių nenugulė.

"Kurortinės teritorijos statusas nėra savitikslis, tai rinkodaros priemonė, padedanti pasiekti kitų tikslų: sukultūrinti aplinką, pagerinti infrastruktūrą ir pan. Kriterijai kurortinės teritorijos statusui gauti yra žinomi, tačiau sprendiniai, ką reikia padaryti, kad pasiektume tuos kriterijus, kiekvienai teritorijai yra skirtingi. Parengta techninė užduotis konkursui, kuris netrukus bus paskelbtas.

PLĖTRA. Smiltynės jachtklubas sėkmingai teikia ne tik mažųjų laivelių priėmimo, bet ir viešbučių, konferencijų ir susitikimų organizavimo paslaugas. Redakcijos archyvo nuotr.

Iki ateinančių metų pavasario norime išanalizuoti esamą Smiltynės situaciją, parengti kurortinės teritorijos vystymo planą. Tikimės, kad bus sukurta Smiltynės schema, kurioje bus išanalizuota esama situacija ir suformuluotos užduotys, ko reikia, kad Smiltynė atitiktų kurortinei teritorijai keliamus reikalavimus. Įsivaizduojame, kad schemoje turi atsirasti ir konkretūs objektai, įvardinta, kokia infrastruktūra, paslaugos turi būti plėtojamos. Tarkime, ar reikia naujo turizmo informacijos centro, ar užtenka tokio, koks yra Kuršių nerijos nacionalinio parko žinioje. Ar reikia policijos patrulių, nuolat budinčio greitosios medicinos pagalbos ekipažo. Tai bus kompleksinis tyrimas. Buvome ne kartą susitikę ir derinome pozicijas su nacionalinio parko vadovybe. Svarstoma Smiltynėje įrengti miško parką su pažintiniais takais, lauko informacija apie augalus. Parengę planą žinosime, kokios priemonės reikalingos ir kokias investicijas planuoti.

Šis projektas siejasi su Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategija, kurioje taip pat numatytos ir turizmo plėtotės kryptys, orientuojantis į sveikatingumo ir aktyvaus turizmo kryptis. Šiais metais Smiltynėje atidaryta orientavimosi sporto trasa - jau vienas žingsnelis įgyvendinant siekius", - kalbėjo R. Zulcas.

Optimizmo nepraranda

Kurortinės teritorijos statuso Smiltynei idėjos iniciatorius politikas Simonas Gentvilas antrino, jog procesas vyksta, tačiau ne taip greitai, kaip norėtųsi.

"Viskas prasideda nuo popierių. Džiugu, kad popieriai pradėti rengti, o kartu buriasi ir šią idėją vystanti bendraminčių bendruomenė. Smiltynėje įsikūrė bendruomenės asociacija "Smiltynės Kopgalis", išrinkta seniūnaitė, Savivaldybės administracija rengia dokumentaciją kurortinės teritorijos statusui gauti, suburta darbo grupė, kurioje dalyvauja gelbėjimo tarnybos, Nacionalinio parko atstovai. AB "Smiltynės perkėla" kuria infrastruktūros gerinimo planus, ketina sutvarkyti aikšteles, prie kurių švartuojasi keltai. Manau, kad šio projekto lūžio tašku turėtų tapti istorinės Smiltynės smuklės ir restorano prie gelbėjimo stoties atkūrimas. Savivaldybė yra pateikusi paraišką Nacionalinei žemės tarnybai dėl sklypų, kuriuose šie objektai prieškariu stovėjo, nuomos. Tik Nacionalinė žemės tarnyba vis dar delsia skelbti žemės nuomos aukcionus. Žodžiu, procesas vyksta, tikiu, kad iki 2020-ųjų Smiltynė gaus kurortinės teritorijos statusą", - optimistiškai kalbėjo Seimo narys.

Smiltynė - apleista ir pamiršta

Smiltynės seniūnaite šiais metais išrinkta Inga Dailidienė pasidžiaugė Klaipėdos miesto siekiu gauti Smiltynei kurortinės teritorijos statusą, tačiau pažymėjo, jog šios gyvenvietės žmonės norėtų būti labiau įtraukti į procesą ir diskusijas. "Nuolat akcentuojama, kad Smiltynė yra Kuršių nerijos nacionalinio parko dalis, tačiau dažnai pamirštama, jog ji yra ir Klaipėdos miesto dalis, kurioje gyvena Klaipėdos miesto gyventojai", - pažymėjo seniūnaitė.

Pašnekovės teigimu, oficialiai Smiltynėje gyvena apie porą šimtų gyventojų, iš jų apie 100 žmonių gyvena nuolat. "Dauguma jų yra 40-60 metų. Daug jaunimo išvyko, tačiau esama ir tokių, kurie ne tik gyvena, bet ir dirba Smiltynėje. Čia įsikūrusi net verslininkų asociacija, tačiau kaip miesto rajonas Smiltynė yra užmiršta ir apleista", - pažėrė kritikos I. Dailidienė.

Paprašyta įvardyti didžiausias Smiltynės problemas, seniūnaitė sakė: "Gyvenvietėje labai trūksta apšvietimo. Didelė dalis skendi visiškoje tamsoje. Šiuo metu, kai labai daug šernų - vaikščioti vakarais, tamsoje, tampa pavojinga. Taip pat būtina tvarkyti Smiltynės keliukus, šiuo metu jie tvarkomi labai epizodiškai, kai kur sutvarkyta, kai kur ne. Daugelis žmonių Smiltynę renkasi pasivažinėjimui dviračiais, tačiau dviračių takai - nepažymėti. Vos išlipę iš kelto keleiviai susiduria su saugumo problema, nes nėra normalių prieplaukų. Ne kartą žvejai, įsismarkavę jaunuoliai yra į vandenį įkritę. Susiduriame ir su uosto taršos, triukšmo problemomis. Norisi, kad jos būtų pradėtos spręsti ir kad Smiltynės gyventojai būtų informuojami apie planuojamus sprendimus iš anksto, kviečiami į diskusijas. Dabar gi sužinome apie sprendimus tik kaip apie faktą", - kalbėjo Smiltynės seniūnaitė.

Pašnekovė vylėsi, kad į diskusijas dėl kurortinės teritorijos statuso bus labiau įtraukti ir Smiltynės gyventojai. "Manau, kad Smiltynė tikrai gali jo pasiekti, nes tai vienas gražiausių Klaipėdos kampelių, stebuklinga vieta. Tikėčiausi, kad siekiant šio statuso bus sustiprinta Smiltynės infrastruktūra ir bus daugiau informacijos apie ją. Dabar gi Klaipėdos centre ar matėte kur nuorodą į Smiltynės paplūdimį, turintį Mėlynąją vėliavą? Užsieniečiai klausinėja, kaip patekti į Klaipėdos paplūdimius, vieni pasakojo, kad paplūdimio ieškodami iš Klaipėdos į Papę nuvažiavo, nes Papė labiau reklamuojasi. Ar tai normalu, kai paplūdimys už 700 metrų nuo Klaipėdos senamiesčio?" - stebėjosi I. Dailidienė.

Kulautuva jau gavo

Kurortinės teritorijos statusą Lietuvoje dar nuo 2007-2008 metų yra gavę Anykščiai, Trakai, Zarasai, Strigailiškio ir Palūšės kaimai, šiemet kurortinės teritorijos statusą gavo Kauno rajono teritorija Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio. Pasak Kauno rajono savivaldybės mero patarėjo Edmuno Mališausko, siekti kurortinės teritorijos statuso šiai vaizdingai Panemunės teritorijai buvo pradėta 2013 metais.

"Prieškariu Kulautuva buvo kurortas ir norėjome jį atkurti. Kauno rajono savivaldybė labai daug investavo į rekreacinės teritorijos infrastruktūros gerinimą: buvo nutiesti dviračių takai, išgręžtas mineralinio vandens gręžinys, sutvarkyti privažiavimo keliai, prieplaukos. Pamatęs Savivaldybės investicijas, teritorijoje ėmė kurtis ir verslas: atsirado Kačerginės automobilių trasa, vandenlenčių parkas, kyla viešbučiai. Kitą sezoną Nemunu tarp Zapyškio ir Kulautuvos plaukios pontoninis keltas.

Žinia, kurortinės teritorijos statusas konkrečių finansinių įplaukų teritorijai nesuteikia, tad pašnekovo pasiteiravome, kokios naudos tikimasi iš kurortinės teritorijos. "Kurortinės teritorijos statusas suteikia didesnes galimybes dalyvauti Europos Sąjungos skelbiamuose projektuose ir pritraukti europines investicijas. Sykiu jau dabar džiaugiamės išaugusiu lankytoju srautu", - teigė E. Mališauskas.