Smiltynei reikia ir bankomatų, ir tualetų

Vakar į asociaciją buvo priimti trys nauji nariai - viešbutis "Palva", restoranas "Nerija" ir kavinė "Pakrantė". Jie prisijungė prie jau anksčiau įstojusių UAB "Smiltynės jachtų uosto operatorius", VšĮ Klaipėdos jachtklubo ir UAB "Dommo nerija".

Džiaugiasi visi

Seimo narys, iniciatyvos paversti Smiltynę Klaipėdos kurortu autorius Simonas Gentvilas pasveikino asociaciją su gera iniciatyva. Manoma, kad būdami kartu Smiltynės juridiniai asmenys bus greičiau išgirsti ir galbūt padės išjudinti įsisenėjusias problemas. Tik prasidėjus susirinkimui iš karto sutarta sukurti "Smiltynės Kopgalio" grupę feisbuke - kad būtų paprasčiau keistis būtina informacija.

S. Gentvilas priminė, jog miesto Savivaldybė jau yra apsisprendusi iki 2020 metų Smiltynę paversti kurortine teritorija. Jis juokavo, kad taip, kaip Lietuva yra valdoma iš Vilniaus, taip Smiltynė - iš Klaipėdos.

Lietuvos jūrų muziejaus, kuris Smiltynėje didžiausias darbuotojų skaičiaus atžvilgiu, direktorė Olga Žalienė pasidžiaugė tuo, kad buriasi Smiltynės juridiniai asmenys, pageidavo, kad ši asociacija nebūtų tik popierinė, o aktyviai spręstų iškilusias problemas, kurių čia esą yra per akis.

Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorės Aušros Feser, bet kokiam vyksmui pirmiausia reikalingas ryšys, o jis tarp Klaipėdos ir Smiltynės per metus labai sustiprėjo. Jos manymu, Smiltynė turi likti žaliąja Klaipėdos oaze, bet būtina gerinti aplinkos kokybę. A. Feser teigimu, parko direkcija asociacijos nare negali būti, bet noriai bendradarbiaus.

Pasak AB "Smiltynės perkėla" generalinio direktoriaus Dariaus Butvydo, bendrovė pasistengs, kad kurortinė zona būtų lengvai pasiekiama. "Kita vertus, kuo daugiau vyksmo bus šioje teritorijoje, tuo mūsų verslas bus sėkmingesnis", - pastebėjo jis.

Reikia daug ko

Susirinkimo metu kalbėta, kad reikia suskubti pateikti Savivaldybei Smiltynės pageidavimus - kol dar nepatvirtintas kitų metų miesto biudžetas.

Pastebėta, kad Smiltynei reikia bankomatų arba "Perlo" terminalų. Žmonėms kartais prireikia grynųjų pinigų pasivažinėti su karieta ar nusipirkti kokį nors niekutį, susimokėti už automobilio stovėjimą, bilietams autobusuose pirkti ir kt.

Reikalingas ir medicinos punktas. Pasak S. Gentvilo, jeigu Savivaldybė sieks kurortinio Smiltynės statuso, bus privalu turėti ir medicinos, ir policijos punktus.

Dar viena problema - trūksta viešųjų tualetų. A. Feser teigimu, iš marių pusės jų visai nėra, ir kai prasideda žvejybos sezonas, būna "tikra tragedija".

Kaip problema įvardintas ir šiukšlių išvežimas - esą neįmanoma į kitą krantą prisikviesti komunalininkų, kai nedidelis šiukšlių kiekis. A. Feser mano, jog statybinių konteinerių nereikėtų prašyti, nes į juos visi meta viską ir prie jų būna šiukšlynai.

Problema yra ir bešeimininkiai pastatai, ir krantinės. Beje, jos nepriklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir yra miesto valdos. Direkcija turi tik nedideles atkarpas Naujojoje ir Senojoje perkėlose bei 300 metrų krantinės nuo paminklo "Albatrosas".

Konstatuota, jog reikia ir dviračių tako, einančio palei marias ir sujungiančio abi perkėlas. Norima pėsčiųjų tako, kuris vestų prie jūros. Pasak A. Feser, parko direkcija prašys pinigų takui nuo Naujosios perkėlos iki Alksnynės. Be to, ji informavo, kad direkcija su Savivaldybe sieks įgyvendinti orientacinio sporto parko Smiltynėje projektą.

Aptarta ir Smiltynės viešinimo problema - esą nė viename turistams dalinamame buklete nėra informacijos apie Smiltynę. Nacionalinis parkas žada pirmą kartą išleisti lankstinuką apie Smiltynę. Svarstyta galimybė statyti informacinius stendus, skelbti informaciją keltuose.