Smarvės fronte - pergalės nuojauta

Visgi ne visose lankytose įmonėse buvo galima pasidžiaugti gerais rezultatais. Šalia Dumpių sąvartyno įsikūrusių kompostuotojų UAB "Branda LT" smarvė dalį svečių privertė ne tik dengtis nosį, bet kuo greičiau iš ten dingti. Kompostuotojų taikomos kvapų mažinimo priemonės, panašu, nėra efektyvios.

Dar matuos

Pirmojo ir trumpiausio vizito penktadienio rytą sulaukė Dumpiuose įsikūrę AB "Klaipėdos vanduo" nuotekų valymo įrenginiai. Ko gero, iš visų vakar aplankytų objektų šiame smarvės buvo jaučiama mažiausiai. Tokius rezultatus užtikrinti padėjo jau veikiantys oro valymo įrenginiai - skruberis ir biofiltras.

Bendrovės vyriausiojo nuotekų tvarkymo technologo tarnybos inžinierė-technologė Kristina Bereišienė tvirtino, jog kvapus pavyko suvaldyti sumontavus lengvų konstrukcijų antstatą ant nuotekų priėmimo kamerų, į kurias suplūsta miestiečių išleistos nuotekos. Iš kamerų kvapnus oras nerūdijančio plieno ventiliacijos sistema nukeliauja į šalia valyklos esantį valymo įrenginį skruberį, kuriame oras yra apvalomas, o vėliau kvapai visiškai pašalinami medžio skiedromis užpildytame biofiltre.

"Kvapai prie nuotekų priėmimo ir parengtinio valymo pastato praktiškai nebejuntami. Visgi statybos rangovai yra įsipareigoję atlikti faktinius kvapų matavimus sulaukus bent 20 laipsnių temperatūros lauke, kai čia patenka labiau koncentruotos nuotekos, kad būtų galima patvirtinti reikiamą išvalymo efektyvumą", - sakė K. Bereišienė.

Kontrolė - popierinė

Delegacijai šleikštulį sukėlė vizitas į netoli nuotekų valymo įrenginių įsikūrusią kompostavimo aikštelę, priklausančią UAB "Branda LT". Vienintelis sienas turintis pastatas čia yra biuro vagonėlis, tad į kalnus suversta pūvanti mėsa, daržovės, vaisiai, šakos ir panašios atliekos smarvę skleidžia tiesiai į aplinką. Nors dalis vėliau į kompostą virsiančių atliekų krūvų uždengtos, kvapas vis tiek nevaldomai sklinda.

Atostogaujantį bendrovės direktorių pavaduojantis energetikas Vytautas Buivydas aiškino, kad per metus aikštelėje galima supūdyti ir į kompostą paversti per 20 tūkst. tonų atliekų, tačiau pajėgumai maksimaliai nėra išnaudojami.

Meras domėjosi, ar į aikštelę kartais nepakliūva atliekos, kurių čia neleidžiama kompostuoti. V. Buivydas tvirtino, jog neturi teisės tokių atliekų priimti ir jų nepriima. Tačiau įtarimų kelia tai, kad realus Klaipėdos rajono atliekų skaičius tonomis esą nesutampa su deklaruotais skaičiais - per metus neva prapuola apie 3 tūkst. tonų, o būtent panašų kiekį atliekų iš rajono priima "Branda LT".

"Duodame ataskaitas aplinkosaugininkams, kurie mus tikrina. Vykdome ir vizualią kontrolę", - teisinosi V. Buivydas.

Visgi aiškėja, kad kontrolė daugiau popierinė, negu reali - Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas pažymi, kad patikrinti, kokios atliekos išties kompostuojamos, yra sudėtinga ir brangu.

"Atlikdami patikrinimą žiūrime į dokumentus, o pati bendrovė turi vykdyti vizualinę kontrolę ir prižiūrėti, ar vežama tai, kas deklaruota. Žinoma, galima paimti atliekų tyrimams, bet reikia žinoti, ko jose ieškoti. Pasižiūrėti įmanoma, jei nurodyta konkreti medžiaga, bet ne atlieka", - sako A. Šepštas.

Visgi departamento direktorius Andrius Kairys artimiausių patikrinimų metu žada atsižvelgti ir į miesto galvos išsakytas abejones, tad bus tikrinama, ar čia atvežamos tikrai tos atliekos, kurias kompostuotojai sako kompostuojantys.

Komposto gamintojai teigia į orą purškiantys probiotiką, kuris esą panaikina dalį kvapų. Aiškinama, jog purkštukai pagal vėjo kryptį yra nuolat perkeliami, tačiau susirinkusieji abejojo jų nauda - kaip ir kvapai, taip ir probiotikas purškiamas tiesiai į orą, o neįtikėtina smarvė vis tiek jaučiama iš tolo.

Beje, aplinkosaugininkai šiai bendrovei yra išreiškę nemažai pastabų. Pavyzdžiui, vieno patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad ji gamybos proceso medžiagas laikė kaimyninėje teritorijoje, nors tai griežtai draudžiama. Šis pažeidimas jau pašalintas. Bendrovė buvo įpareigota parengti ir ataskaitą apie oro taršą.

"Žmogus gali pajausti apie 1000 kvapų, o technika 10-17 tūkstančių. Iš savo teritorijos su kvapais "neišeiname" - jie siekia "Klaipėdos vandens", "Klaipėdos kartono", KRATC teritoriją, tačiau prie Šilutės kelio kvapas nebesiekia leistinų 8 kvapo vienetų. Iki miesto kvapai jokiu būdu negali nukeliauti", - žurnalistams sakė V. Buivydas.

Visgi aplinkosaugininkai yra aiškinę, kad žmonių uoslė gali užuosti net 2 kvapo vienetus.

"Branda LT" užsakymu parengtus dokumentus dar turės įvertinti Aplinkos apsaugos agentūra. Seimo narys E. Masiulis žadėjo paskatinti aplinkosaugininkus šiuos darbus greičiau padaryti, kad dokumentai "neatgultų į stalčių".

Aplinkosaugininkas A. Šepštas tvirtino, kad šį mėnesį kompostavimo aikštelėje žada lankytis inspektoriai ir atlikti neplaninį patikrinimą.

E. Masiulis kartu domėjosi, ar kūną jau įgavo kalbos apie komposto aikštelėje esančių atliekų krūvų perdengimą.

"Prievolės perdengti jie neturi. Reikia pripažinti, kad toks atliekų tvarkymo būdas yra pats neefektyviausias, kadangi čia matome neorganizuotos taršos šaltinius. Tik perdengus būtų galima šnekėti apie kažkokį įrenginį, kuris surinktų kvapus ir juos išvalę stacionariai išmestų, o dabartinėje situacijoje apie kvapo valymą nėra ko šnekėti, nes jis čia eina per visus galus", - sakė A. Šepštas.

Kita vertus, situacija esą galėtų pasitaisyti, jei būtų purškiama daugiau probiotiko, tačiau šis yra labai brangus ir gali kilti klausimas, ar išvis apsimoka kompostuoti atliekas.

Su kvapais susitvarkė

Nors AB "Grigeo Klaipėdos kartonas" primygtinai siūlyta savo nuotekas valyti miesto nuotekų valymo įrenginiuose, dėl finansinių motyvų jai tą daryti nenaudinga. E. Masiulis tvirtino, jog po paskutinio susitikimo šioje vietoje jau ėmėsi veiksmų ir siekia sukurti palankesnę teisinę bazę, kad bendrovei nebūtų brangu įsilieti į modernesnę ir centralizuotą "Klaipėdos vandens" nuotekų valymo sistemą.

"Prieš kelis mėnesius sutarėme, kad inicijuosime įstatymo pakeitimus, kurie leis naujai prisijungsiantiems vartotojams turėti kitokią kainų skaičiavimo metodiką ir gauti ilgalaikes nuolaidas, kad būtų finansinis motyvas uždaryti įrenginius ir naudotis centralizuotos nuotekų valymo sistemos įrenginiais. Projektai jau parengti, užregistruoti, o pavasarį Seime prasidėjus sesijai teiksime svarstyti", - tvirtino politikas.

Visgi kartono gamintojai nelaukė įstatymo pataisų ir jau surado priemonę efektyviai sumažinti kvapus. Bendrovės generalinis direktorius Vidas Beržonskis tvirtino, jog buvo pasirašyta sutartis su viena iš įmonių, kuri pradėjo į nuotekas dozuoti biopreparatą.

"Jis iš esmės stabdys sieros vandenilio, kuris skleidžia supuvusio kiaušinio kvapą, susidarymą dar trasoje. Bandymus pradėjome sausio pradžioje ir fiksuojame įspūdingus duomenis - sieros vandenilio koncentrato sumažėjo net 98 procentais", - tvirtino V. Beržonskis.

Šiemet "Klaipėdos kartonas" savo biudžete numatė net 20 proc. didesnes išlaidas kvapų kontrolės sprendimams ir tam reikalui per metus išleis apie 100 tūkst. eurų.

Ataskaita su jau pasiektais rezultatais pateikta ir aplinkosaugininkams, tačiau kartono gamintojai tvirtina, kad šie bandymai ne pabaiga - artimiausiu metu žadama išbandyti dar vieną kvapų mažinimo priemonę.

Analogiškai su kvapais kovojama ir Dumpių sąvartyno teritorijoje. Ten pradėtas naudoti kvapų šalinimo įrenginys. Jis surenka ir pašalina daugiausia nemalonaus aromato turinčius kvapus iš tų gamybinių teritorijų, kuriose jie skleidžiami intensyviausiai.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktorius Šarūnas Reikalas tvirtino, jog netrukus pradės veikti dar viena naujovė - įrenginys, kuris atvirkštinės osmozės būdu valys sąvartyne susikaupusį filtratą (skystį, kuris po lietaus ir natūraliai sunkiasi iš šiukšlių). KRATC atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas Viačeslavas Kinderis aiškino, jog toks įrenginys veikia uždaru ratu.

"Jis veikia tokiu pat principu, kaip inkstai. Skystis išvalomas molekuliniame lygmenyje - speciali membrana praleidžia tik vandens molekules, todėl iš filtrato lieka 75 procentai distiliuoto vandens ir 25 procentai koncentrato, kuris vamzdžiais nukeliauja atgal į sąvartyną", - sakė specialistas.

Koncentratas sąvartyne vėl sunkiasi žemyn sykiu paspartindamas atliekų puvimą ir degradaciją, o nusileidęs iki šiukšlių kalno apačios vėl patenka į surinktuvus ir procesas kartojamas.

Nors įrenginys įrengtas ne dėl smarvės mažinimo, jame susikaupiančios dujos prieš išleidžiant į aplinką taip pat yra filtruojamos.

Atsakymų ieškos sostinėje

Bendroves apvažiavęs meras tvirtino teigiamai vertinantis poslinkius kvapų užkardymo srityje.

"Mano manymu, silpniausia grandimi išlieka "Branda LT", kurios investicijos ir esama infrastruktūra palieka daug abejonių", - sakė V. Grubliauskas.

Jis pažymėjo, kad norint susidaryti bendrą įspūdį dėl bendrovės veiklos teks sulaukti atsakymų iš sostinėje esančios Aplinkos apsaugos agentūros (AAA).

E. Masiulis taip pat džiaugėsi, kad daugelis įmonių per kelis mėnesius tesėjo savo pažadus ir suvaldė pietinės miesto dalies gyventojų nosis riečiančią smarvę. Dėl kompostuotojų veiklos jis ketina kreiptis į AAA ir išsiaiškinti jų reakciją į verslininkų atliktą vertinimą bei kokias priemones šie turėtų naudoti norėdami minimalizuoti kvapo sklaidą.