Skulptūrų parko likimas: drama ir nustatyti terminai

Pasak Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, Savivaldybė praėjusių metų antroje pusėje gavo statybos leidimą projektui įgyvendinti. Tuo pačiu jis pripažino, kad ilgą laiką Skulptūrų parkui buvo skirta per mažai dėmesio.

"Projektas rengtas tam, kad 2020 metais galėtume pradėti darbus, prie kurių nebuvo prieita ilgus dešimtmečius. Prieš 12 metų Skulptūrų parke, kapinių teritorijoje, buvo nutiestas dviračių takas, pastatytas tualetas. Bet tik tiek. Prieš 19 metų buvo parengtas vietovės detalusis planas. Jau tada buvo įvairių diskusijų, kaip reikėtų formuoti teritoriją - ar tai kapinės, ar rekreacinė teritorija, ar parkas.

Projektas buvo pristatytas visuomenei. Projektavimo darbai vyko pustrečių metų. Vyko ir viešieji pirkimai. Architektai pripažino, kad nenori imtis darbo, nes jis labai sudėtingas, sukelia daug interesų konfliktų", - situaciją komentavo V. Juška.

UAB "Klaipėdos projektas" architektė, projekto vadovė Margarita Ramanauskienė pridėjo, kad teritorijoje yra trys nekilnojamosios kultūros vertybės - senųjų miesto kapinių kompleksas, Antrojo pasaulinio karo sovietų sąjungos karių palaidojimo vieta ir kapinių koplyčios kompleksas.

Jos teigimu, įgyvendinant projektą ketinama pašalinti dalį medžių, sutvarkyti esamus takus, dangas, pasodinti naujų želdinių, naujai įrengti vaikų žaidimo, krepšinio aikšteles.

Kraštovaizdžio architektė Rita Goliakovienė, komentuodama gyventojų nepasitenkinimą dėl planuojamo dalies medžių iškirtimo, ragino galvoti apie ateitį, mat ir taip medžiai Skulptūrų parke ilgą laiką buvo neprižiūrimi.

"Šalinami 504 medžiai iš 1998, kurių skaičius dar gali būti koreguojamas. Dabar vieni medžiai uždengia kitus. Medžių retinimą reikėjo vykdyti bent prieš 30 metų, atveriant šviesias erdves kitai augalijai. Jeigu neleisime iškirsti nė vieno medžio, reiškia, kad ateityje nebeturėsime nė vieno medžio, o tik styrančius kamienus. Teritorija šioje dalyje nenaudojama, tamsi ir niūri. Atsiradus šviesioms properšoms, turėtų atsigauti kitų medžių lajos", - argumentavo R. Goliakovienė.

Visgi valdininkų ir architektų ambicijos įtikino ne visus. Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Vidmantas Dambrauskas palaikė piketuotojus, kurie priešinasi masiškam medžių kirtimui. Tarybos narys pasigedo detalesnio sprendimų paaiškinimo.

"Vieninteliai miesto plaučiai ir ramybės oazė centre. Atrodo žinoma svarba, bet įrengiama ir krepšinio, ir vaikų žaidimo aikštelės. Papildomos 18 vietų automobiliams statyti... Kam? Terasa, kavinė... Kodėl medžių sodinimas buvo nukeltas į trečią etapą ir be terminų? Kodėl į klausimą nepažiūrėjote jautriai? Išgirskime, ką gyventojai sako", - rėžė V. Dambrauskas ir, susikivirčijęs su kita Tarybos nare Judita Simonavičiūte, demonstratyviai atsistojo ir trinktelėjo durimis.

Aistras kiek numalšino Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Vacys Vaivada. Jis taip pat turėjo pastabų projekto rengėjams.

"Kapinės šiuo atveju savaime yra svarbus objektas. Padarėme veiksmą, nebeturime koncepcijos, kas ten yra. Bandėme kurti Skulptūrų parką, bet jo nesuformavome iki galo. Yra išaugusių medžių be tvarkos. Problema jau susiformavo, tam reikia eiliškumo. Viešinimo problema iš tiesų yra, ir apskritai dėl visų projektų. Taip pat trūksta aiškumo, kaip viskas bus daroma ir kaip bus laikomasi darbų eiliškumo", - sakė V. Vaivada.

Dalis politikų ragino naujų medžių sodinimą neatidėti paskutiniams darbams, tad posėdyje nuskambėjo siūlymas iškirstus medžius keisti naujais palaipsniui.

Visgi finalinėje gaidoje politikai sutiko su vicemero Arūno Barbšio ir Tarybos narės Alinos Velykienės siūlymu visus darbus numatyti įgyvendinti iki 2022-ųjų metų pabaigos, kad būtų gražiai paminėtas Klaipėdos sukilimo šimtmetis. Darbus tikimasi pradėti jau kitąmet.