Skulptūrų parke paminėtas J. L. Vynerio gimtadienis

J. L. Vyneris gimė 1795 metų balandžio 1 d., mirė 1862 m. vasario 24 d. Jis yra palaidotas Skulptūrų parke. Jis - žydų tautybės emancipuotas modernus europietis, stambus verslininkas, pirklys, prekiavęs gėlių sėklomis ir praturtinęs Klaipėdos miestą palikdamas jam daug pinigų. Šis filantropas šelpė pirklių žmonas, vaikus, padėjo tiems, kuriems to labai reikėjo, iš palūkanų skyrė stipendijas studentams ir t. t.  Per vieną savo gimtadienių Liepų gatvėje buvo sustatęs stalus, prie kurių buvo vaišinami žmonės. Būdamas turtingas jis neturėjo namo Klaipėdoje, gyveno viešbutyje dabartinėje Turgaus gatvėje.

Šeštadienį prie J. L. Vynerio kapo buvo uždegtas deglas, ėjęs į rankų į rankas. Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis atkreipė dėmesį į tai, kad žydų bendruomenei būdinga noras padėti kitiems, dalinti labdarą, remti nuskriaustuosius. Jis bendruomenės vardu padėkojo fondui už rodomą pagargą J. L. Vyneriui.

Rašytoja Nijolė Kepenienė susirinkusiems žmonėms perskaitė savo apysaką “Lapės širdis” apie šiuolaikinę benamystę, kadangi J. L. Vyneris rūpinosi likimo nuskriaustais žmonėmis. Istorines įdomybes apie Senąsias miesto kapines papasakojo Kęstutis Mickevičius, vienas iš Skulptūrų parko sutvarkymo projekto autorių, pradėjęs gilintis į istorinius dalykus. Pasirodo, lygiai toks antkapinis paminklas, koks yra Klaipėdoje J. L. Vyneriui, yra ir Berlyne. Pastarąjį padarė garsus vokiečių architektas Augustas Štiuleris. Jis projektavo vokiečių Jono bažnyčią Klaipėdoje, kriai J. L. Vyneris skyrė  pinigų.

Susirinkusieji pagerbti J. L. Vynerio atminimo šeštadienį pasidalino sėklomis, kurias sudaiginus išaugs gerumas.  Kai žmonės susirenka kartu, pabendrauja, gerumo daugėja. Jie gėrė arbatą, valgė sausainius ir tiesiog bendravo prisimindami iškilią asmenybę, gyvenusią mūsų mieste.

Klaipėdos valstybinės kolegijos Turizmo ir rekreacijos katedros studentės surengė Skulptūrų parke naujas edukacines ekskursijas “Paukščio akimis”.