Sklypų istorija: daro tvarką ar chaosą?

Žemės įstatymas yra vienas labiausiai šalyje keičiamų įstatymų. Dėl žemės vyksta daugiausia teisminių ginčų, jos restitucija Lietuvoje dar nebaigta. Tad šalies premjeras įpareigojo Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) kartu su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) patikrinti, ar nepažeidžiama tvarka išnuomojant valstybinę žemę prie privačių statinių ar tarp privačių sklypų įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. Po to prasidėjo daugeliui nesuprantamas procesas.

"Stabdys miestų plėtrą"

Pasak Vilniaus vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, ši negera ir skaudi tema susideda net iš kelių potemių.

Pirmiausia analizuojama, ar teisėtai prisiduriama žemės prie jau turimų plotų. Kai kur priskirti plotai yra didesni nei nustato teisės aktai. Kai kuriais atvejais teisės aktai nenustato aiškiai, tada galbūt atsirado žmogiškasis faktorius, galbūt ne visada būdavo įvertintos faktinės aplinkybės. Pavyzdžiui, Vilniuje žmonėms buvo leidžiama nusipirkti ir prisijungti sklypus, esančius po aukštos įtampos laidais. Dabar jau teigiama, kad tai padaryta neteisėtai, nes sklypai buvo didesni nei 4 arai, nors tuose sklypuose nieko statyti negalima.

Kitas dalykas - kur kas skaudesnis. Įsigyjamos kokios nors bankrutavusios ir neveikiančios įmonės, verslininkai rengia detaliuosius planus, bando keisti žemės paskirtį, miestai, kaip ir Vakarų Europoje, skatina tokį teritorijų virsmą, o dabar prie tokių pastatų išnuomotą žemę norima atimti.

"Tokia praktika labai žalinga, ji sustabdys miestų atsinaujinimo procesus. Išeina, kad mes iš principo net negalime pradėti tokių konversijos procesų. Atrodytų, kad valstybė skatina verslininkus išsipirkti tą žemę. Bet kad net išsipirkti neleidžia - žinau tokių faktų. O tada jau darosi keista. Kita vertus, žemės nuoma yra nuolat kapsintys pinigai tiek į valstybės, tiek į savivaldybių biudžetus. Parduosime, pinigus pravalgysime, o valstybė ir savivaldybės neteks nuolatinių pajamų. Žemės vertei kylant didėja ir mokesčiai. Tačiau Aplinkos ministerijos pareigūnai deklaruoja, kad 2040 metais miestų apskritai nebebus galima plėsti į išorę. Vienintelis būdas plėsti miestus bus teritorijų atnaujinimas. Tai - sveikintina, mes nenaikinsime žaliųjų teritorijų aplink miestą. Tačiau, mano galva, visos institucijos turėtų išsiaiškinti, kokia yra valstybės miestų politika", - sakė M. Pakalnis.

Esant tokiai situacijai sukruto ir Lietuvos pramonininkų asociacija. Jos pirmininkas Robertas Dargis lankėsi ir pas žemės ūkio ministrę, ir pas premjerą, ir prezidentūroje.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".