Skaitytojai praneša, kad kertamas Girulių miškas

„Girulių miškas šiandien. Statybininkai kerta medžius. Bandome sužinoti, kokia priežastis, bet kol kas niekas negali paaiškinti, kodėl prasidėjo tokie darbai. (...) Priminsiu, kad vadovybė pareiškė, kad neplanuoja naikinti Girulių girią ir svarsto alternatyvą.

Pagal naujausią informaciją, kuria pasidalino profesorius Sergejus Oleninas iš KU Jūros tyrimų instituto, juosta yra 400 metrų ilgio ir 20 metrų pločio — apie 1 km į pietus nuo Girulių radijo ir televizijos bokšto“, – Girulių bendruomenės paskyroje feisbuke rašė Denis.

Erlandas Paplauskis, Pajūrio regioninio parko ekologas taip pat dalijosi užfiksuotu vaizdu. „Girulių miškas jau kertamas, platinamas bėgių ruožas, pranešė šiandien prof. Sergej Olenin.

Čia kas, elinį kartą nuslėpti, su visuomene nederinti kirtimai? Apsaugos zona tokia, kas tai? Pranešimo autoriui darbininkai paaiškino, kad abipus bėgių 50 m bus valoma nuo miško. Karantinas tam labai tinka“, – mintimis dalijosi E. Paplauskis.

Į pranešimus sureagavo ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Tikslinuosi su Valstybinė miškų tarnyba, kas, kada ir kokiu pagrindu davė leidimus šiems valymo/kirtimo darbams“, – teigė S. Gentvilas.

Mantas Dubauskas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas feisbuke teigė, kad jokia plėtra Girulių miške nėra vykdoma. 

„(...) nuotraukose (matyti) valoma geležinkelio apsauginė zona. Tai reguliariai daroma visoje Lietuvoje. Jeigu tai nebūtų daroma, vieną dieną ant kelio nuvirstų medis“, – teigė M. Dubauskas.

Nesulaukė deramo klaipėdiečių dėmesio

Kaip anksčiau rašė portalas lrytas.lt, klaipėdiečių susirūpinimas dėl planų plėsti geležinkelių tinklą Lietuvos pajūryje iškapojus dalį Girulių miško labiau primena ne ryžtingą nusiteikimą stabdyti kirtimus, o krokodilo ašaras, sprendžiant iš to, kad sociologinė apklausa dėl šio projekto nesulaukė deramo visuomenės dėmesio.

Savo nuomonę dėl galimybių Giruliuose plėsti geležinkelio mazgo ir kelynų infrastruktūrą šioje apklausoje išreiškė kiek mažiau nei 15 tūkst. klaipėdiečių. To neužtenka, kad uostamiesčio savivaldybė galėtų pateikti Vyriausybei gyventojų nuomone grindžiamus argumentuotus siūlymus.

Vangiai dalyvavo apklausoje

Klaipėdos gyventojų apklausa „Ar pritariate, kad būtų plečiamas Pauosčio geležinkelio kelynas?“, kurios terminai papildomai net du kartus buvo pratęsti, baigėsi gruodžio 14-ąją. Antradienį vykusiame specialiosios savivaldybės komisijos nuotoliniame posėdyje paskelbti rezultatai.

Elektroninėje apklausoje, į kurią respondentai buvo nukreipiami per oficialią Klaipėdos savivaldybės svetainę, savo nuomonę išreiškė 14 tūkst. 714 uostamiesčio gyventojų. Absoliuti dauguma pasisakiusiųjų nepritaria, kad Melnragės – Girulių miške būtų plečiamas Pauosčio geležinkelio kelynas.

Savivaldybės taryba galėtų remtis gyventojų nuomone svarstant ir derinant šį projektą aukštesnėse valdžios instancijose tuo atveju, jeigu apklausoje būtų dalyvavę ne mažiau kaip 15 proc. balso teisę turinčios miesto populiacijos – beveik 20 tūkst. klaipėdiečių. Šiuo metu Klaipėdoje gyvena daugiau kaip 149 tūks. žmonių.

Aiški miesto bendruomenės pozicija dėl geležinkelių galėjo tapti akstinu parengti dokumentą, kuris būtų teikiamas Vyriausybei kaip Klaipėdos savivaldybės siūlomas nutarimo projektas dėl Girulių miško ateities.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą gyventojų balsai sprendžiant įvairias ekonomines ir socialines problemas yra tik patariamojo pobūdžio.

Terminai kelis kartus pratęsti

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko potvarkiu apklausa vyko spalio 5-30 dienomis. Atsižvelgiant į komisijos posėdyje išsakytus argumentus bei siūlymus, kad dėl karantino sutrumpėjo terminas, per kurį gyventojai galėjo reikšti savo nuomonę raštu, užfiksuotus balsavimo trukdžius, terminai buvo pratęsti iki lapkričio 30 dienos.

Internetinės apklausos skiltyje patalpintos asmens identifikavimo ir balsavimo instrukcijos, kad žmonėms būtų paprasčiau susigaudyti. Dar vėliau terminas buvo pratęstas iki gruodžio 14 dienos, nes kai kurie klaipėdiečiai priekaištavo dėl trikdžių prisijungiant prie apklausos per elektroninius valdžios vartus.

Už geležinkelį miške pasisakė 143 klaipėdiečiai, užfiksuoti du atvejai, kai apklausa pripažinta negaliojančia. Dar 23 respondentai nepritarimą geležinkelio plėtrai išreiškė raštu, kai tokia galimybė dar buvo iki karantino.

Politikai nutars, ką toliau daryti

Dėl Registrų centro administruojamoje svetainėje vykusių darbų, gyventojai išties kelias dienas negalėjo prisijungti prie apklausos arba tai padaryti jiems buvo sudėtinga. Todėl savivaldybė nusprendė „kompensuoti“ laikotarpį, per kurį žmonėms nebuvo techninių galimybių išreikšti savo nuomonę.

Apklausos dėl Pauosčio geležinkelio kelyno plėtros miške komisija vieningai sutarė nebetęsti, rezultatai bus pristatomi artimiausiame Klaipėdos tarybos posėdyje. Tada ir paaiškės, kokį sprendimą priims miesto politikai.

Daugiau kaip du mėnesius vykusi sociologinė apklausa – Klaipėdos savivaldybės ir tarybos inicijuotas būdas nustatyti, kokios pozicijos turi laikytis miesto valdžia dėl geležinkelio plėtros Girulių-Melnragės miške.

Tikslas – iškraustyti senąją stotį?

Klaipėdos geležinkelio mazgas, sujungtas su Valstybinio jūrų uosto kelynais, yra įtrauktas į transeuropinių transporto koridorių tinklą. Tai ne tik uostui, bet ir visai Lietuvai ekonomikai itin reikšmingas objektas.

Kita vertus, per uostamiesčio centrą riedantys vagonų su kroviniais sąstatai gyventojams kelia papildomų rūpesčių, todėl jau seniai prašoma traukinių manevravimo ir stovėjimo aikšteles iškelti į kitą vietą.

Įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ reagavo į prašymus: svarstant galimybes tobulinti Klaipėdos kelynų infrastruktūrą, transportininkų akiratyje atsidūrė klaipėdiečių pamėgta poilsio vieta – šimtametis Girulių-Melnragės miškas.

Strateginiai planai plėsti geležinkelius, aukojant dalį uostamiesčio plaučiais vadinamo Girulių miško, pašokdino žmonės. Jiems nepritarė aplinkosaugininkos specialistai, gamtos mylėtojai, žaliųjų organizacijos.

Piketuose pliekė valdininkus

Paskaičiuota, kad perkeliant geležinkelio stotį iš centrinės Klaipėdos dalies ir plečiant Pauosčio geležinkelio kelyną Girulių-Melnragės miške, reikėtų iškirsti 30-50 hektarų brandžių pušynų.

Tokios geležinkelių transporto plėtros strategų idėjos klaipėdiečius sujaudino net labiau nei nuolatinis traukinių sąstatų dundėjimas ir oro tarša centrinėje miesto dalyje.

„Kodėl niekam nerūpi gyventojų nuomonė – paskubomis rengiami teritorijų planavimo dokumentai, brandinami planai iškapoti žmonėms atgaivą teikiantį mišką?“, – Vyriausybės ir Klaipėdos savivaldybės veiksmus smerkė ne vieną protesto akciją viešosiose erdvėse surengę visuomenininkai.

Protestuotojai piktinosi, kad miesto taryba iš pradžių lyg ir pritarė Vyriausybės nutarimo projektui dėl geležinkelių infrastruktūros plėtros, o paskui, aplinkosaugos aktyvistų remiama prie sienos, išplatino memorandumą, kad Girulių miškas – neliečiama vieta.

„Posėdžiuose svarstome, kiek vadovėlių reikia mokykloms, o Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovas Gintaras Neniškis staiga vienasmeniškai nusprendžia ir visų miesto gyventojų vardu pritaria Vyriausybės projektui dėl geležinkelių ir jais susietų miškų kirtimo pajūryje“, – stebėjosi tarybos narė Nina Puteikienė.

Horizonte – ir išorinis uostas

Pauosčio kelyno plėtros planus smerkiantys visuomenininkai net neabejoja, kad Girulių miške norima įkurti dar vieną „Lietuvos geležinkelių“ strateginiuose planuose įvardytą intermodalinį transporto mazgą – šitaip esą purenama dirva naujo giliavandenio uosto Melnragės pakrantėje statybai.

Tiesa, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos vadovas Algis Latakas naujo išorinio uosto statybą Melnragėje ar kur nors kitur įsivaizduoja kaip galimą, bet tolimos ateities reikalą. Skeptiškai šį projektą įvertino ir naujoji premjerė Ingrida Šimonytė, ir vidiniame uoste matanti daug neišnaudotų rezervų didinti krovą.

Nepaisant to, susisiekimo ministerijai inicijavus naujas ekonomines ir teritorijų planavimo studijas, vėl svarstoma, kokioje vietoje geriau statyti naują išorinį uostą – Melnragėje ar Būtingėje?

Raginimai steigti gamtos draustinį

Girulių miško gynėjai įsitikinę, kad numatomo Klaipėdos intermodalinio transporto mazgo plėtra – sudėtinė seniai sumanyto kombinuotojo geležinkelio ir jūrų transporto projekto dalis.

„Pradės kapoti Girulių pušynus, paskui ims naikinti poilsio takus pėstiesiems ir dviratininkams, vaikų stovyklavietes. Mums reikia ne aptakių pareiškimų, skambių, bet nieko neįpareigojančių valdžios memorandumų, o tvirtų garantijų ir nutarimų, kad taip neįvyks „, – ir toliau šurmuliuoja gamtos mylėtojai.

Pareikalauta, kad Klaipėdos taryba naikintų G.Neniškio pritarimą Sauliaus Skvernelio vyriausybės sumanymams dėl Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūros plėtros planų rengimo pradžios.

Klaipėdos savivaldybė taip pat raginama kuo greičiau steigti kompleksinį kraštovaizdžio draustinį, kuris aprėptų žaliuosius miesto plaučius – Melnragės ir Girulių miškus. Tikima, kad tai juos apsaugos nuo pramonės invazijos.

Peticiją dėl Girulių botaninio-zoologinio draustinio steigimo pasirašė 13 tūkst. 300 šalies piliečių. Šiai idėjai pritaria ir Valstybės saugomų teritorijų tarnyba.

Savivaldybės mato kitą variantą

V.Grubliausko teigimu, savivaldybės pozicija visada buvo aiški: „Europinio transporto koridoriaus plėtros klausimus reikia spręsti ne be atodairos kertant miškus, o kompleksiškai įvertinus visas galimybes: „Miesto bendrajame plane nurodyti ne Giruliai, o Kopūstų kaimas“.

Klaipėdos savivaldybė Vyriausybei siūlo senąją traukinių manevravimo ir rūšiavimo stotį iš uostamiesčio centro perkelti į priemiestį – bet ne į Girulių mišką, o į tolimesnį Kopūstų kaimą.

„Miško auka būtų pernelyg brangi. Pasitikėjimo įkvepia tai, jog „Lietuvos geležinkeliai“ mus dar girdi – aptarus alternatyvius variantus, gal pavyks išvengti priešpriešos“, – vylėsi V.Grubliauskas.

Buvęs susisiekimo viceministras Gytis Mažeika ramino klaipėdiečius: „Galutiniai sprendimai bus priimti, įvertinus visas alternatyvas, atlikus poveikio aplinkai studijas. Tai gali užtrukti kelerius metus“.

Žada įvertinti visas galimybes

Vyriausybės iniciatyvas dėl europinio transporto koridoriaus tobulinimo klaipėdiečiai vertina kaip gražiai įvyniotą saldainį – už pažadą iškelti geležinkelio stotį iš miesto centro esą norima iškirsti dalį Girulių miško.

Geležinkelio mazgo Giruliuose, kur dar sovietmečiu buvo įrengta Pauosčio stotis, plėtros planais abejoja ir buvęs KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus: „Kai nežinome naujo išorinio uosto plėtros Melnragėje ar kur nors kitur galimybių, skverbtis į priemiesčio miškus būtų nusikaltimas prie gamtą“.

„Raškomi KVJU bendrojo plano tvirtinimo iš jėgos pozicijų vaisiai. Vyriausybės nutarimas dėl Pauosčio kelyno plėtros neatitinka gyventojų interesų, iš esmės mums nepriimtinas. Reikalausime patikslinti ribas“, – pareiškė klaipėdiečius aktyviai dalyvauti apklausoje dėl Girulių miško ateities raginęs V.Grubliauskas.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovai žadėjo atsižvelgti į Klaipėdos savivaldybės ir miestiečių interesus – svarstys įvairias geležinkelio mazgo plėtros, taip pat ties Kopūstų kaimu, galimybes.