Siūlo išpirkti SGD terminalo laivą-saugyklą

Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija kaip geriausią variantą siūlo po 2024 metų Lietuvai išpirkti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą. 

Tai pirmadienį po komisijos posėdžio žurnalistams patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Jo teigimu, dabar Finansų ir Energetikos ministerijos turės pateikti atitinkamus įstatymo pakeitimo projektus, kurie leistų Vyriausybei pritarti šiam sprendimui. 

„Planuojame, kad reikalingi teisės aktų pakeitimai, jų projektai Vyriausybei turi būti pateikti šių metų spalio mėnesį tam, kad reikalingi sprendimai būtų priimti dar Seimo rudens sesijoje“, - kalbėjo energetikos ministras.

Paklaustas, kiek kainuotų SGD terminalo laivo-saugyklos išpirkimas, Ž. Vaičiūnas pakartojo tai, kas buvo pasakyta anksčiau, - tai atsieitų 120-160 mln. eurų. 

„Yra „Klaipėdos naftos“ užtikrinimas, kad jie nupirks laivą už geriausią kainą. Kalbame nebūtinai apie šio laivo įsigijimą. Tai būtų tokį tiekimo saugumą užtikrinantis laivas už pačią geriausią kainą“, - sakė jis. 

Anot Ž. Vaičiūno, techninis sprendimas dėl to bus priimtas 2022-2023 metais.

Pasak ministro, SGD terminalo laivo-saugyklos išpirkimas leistų terminalo išlaikymo kaštus sumažinti maždaug trečdaliu.

Paklaustas, ar didžiausia Lietuvoje dujų vartotoja „Achema“ prisidės prie SGD terminalo laivo-saugyklos išpirkimo, ministras sakė, kad toks klausimas turėtų būti adresuotas „Achemai“.

Svarstant, ar laivas-saugykla galėtų būti išpirktas mokant už jį dalimis, Ž. Vaičiūnas sakė, kad kalbama apie visus įmanomus finansinius instrumentus. „Tai yra tam tikra paskolų dalis, galbūt nuosavo kapitalo dalis. Formuosime patį efektyviausią portfelį“, - pažymėjo jis. 

Pasak jo, svarstant išpirkimą bus keičiamas SGD terminalo įstatymas ir teisės aktai, kiek tai yra susiję su valstybės garantijos suteikimu. Jei laivo nebeprireiktų, anot ministro, jį būtų galima parduoti.

„Terminalo išpirkimo atveju Lietuva turėtų visas lankstumo galimybes laivą kaip likvidų turtą parduoti rinkoje, jei susiklostytų nepalankios sąlygos dujų rinkoje. Tai buvo vienas iš papildomų kriterijų apsisprendžiant dėl šio pasirinkimo“, - akcentavo jis.

[CITATA]

Tuo metu naftos ir SGD operatorės „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius sakė, kad, atlikus analizę, nuomos pratęsimo parinktis jiems pasirodė dar šiek tiek mažiau patraukli nei nepriklausomų ekspertų anksčiau nurodyti skaičiai. 

„Nepavyko pasiekti tokios žemos nuomos kainos, kaip prognozavo konsultantai. Pasirinkę išpirkimą sukuriame naudą tiek rinkos vartotojams, tiek visai Lietuvai“, - kalbėjo jis. 

Anot M. Jusiaus, išpirkimo atveju terminalo vidutiniai metiniai kaštai sudarys apie 40 mln. eurų, o nuomos - apie 50 mln. eurų.

Jo teigimu, pagrindinis prioritetas yra pritraukti institucinių bankų lėšas, kurios yra „pigiausios“.

„Tačiau neatmetame ir kitų bankų pritraukimo. Taip pat įmonė yra pasiruošusi investuoti dalį nuosavo kapitalo tam, kad įgyvendintų šį projektą“, - akcentavo M. Jusius. Anot jo, prioritetas bus teikiamas bankams, kurie pasiūlys mažiausias palūkanas. Norima, kad prie projekto prisidėtų Europos investicinis bankas, Šiaurės investicijų bankas ir pan. 

M. Jusius taip pat sakė besitikintis, kad bus išperkamas tas pats laivas. „Turime puikų bendradarbiavimą su kompanija „Hoegh LNG“ ir gerus santykius, tačiau mūsų užduotis yra atsiriboti nuo jausmų ir pasirinkti patį racionaliausią sprendimą“, - sakė jis. 

Anot jo, išpirkimo pasirinkimas sudaro galimybes sumažinti saugumo dedamąją jau nuo 2019 metų antros pusės. 

„Išankstiniai sprendimai ir pasiruošimo planai įgalina saugumo dedamąją peržiūrėti dabar ir išdėlioti ją tiesiog ilgesniam laikotarpiui“, - pažymėjo M. Jusius. 

ELTA primena, kad anksčiau ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą, pateikė išvadą, kad Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta jį nusipirkti.

Laivą „Independence“ terminalui Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“.

Kaštų ir naudos analizę dėl ilgalaikio SGD tiekimo Lietuvai užtikrinimo atliko tarptautinė konsultacijų bendrovė „Poyry Management Consulting Ltd.“ Atliekant analizę, buvo vertinami trys scenarijai: SGD terminalo įsigijimas po 2024 metų, nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų. Turima omenyje ir tai, kad po sutarties pabaigos 2024 metais galima grąžinti laivą-saugyklą Norvegijos kompanijai, nutraukiant SGD importo galimybes į Lietuvą.

Ekspertų studijoje teigiama, kad Lietuvai ekonomiškai naudinga išlaikyti suskystintas gamtines dujas energetikos rinkoje po 2024 metų. Studija rodo, kad SGD terminalas po 2024 metų kurs ekonominę naudą Lietuvai ir regiono dujų vartotojams - SGD laivo-saugyklos išlaikymo nauda gaunama dėl žemesnių didmeninių dujų kainų. Studijoje nurodoma, kad dėl mažesnių kainų SGD tiekimas teikia Lietuvai 20-60 mln. eurų naudą per metus.

Grynoji nauda būtų didžiausia, pasak ekspertų, ne toliau nuomojant laivą-saugyklą, bet jį nuperkant.

Nors ekspertai įžvelgia ir rizikų, vis dėlto, jų teigimu, nusipirkusi laivą Lietuva įgautų didžiausią lankstumą reaguoti į nenumatytas aplinkybes, pavyzdžiui, dujų paklausos kritimą. 

Anot ekspertų, įsigytas laivas, prireikus, gali būti ir parduotas, dėl to ilgalaikė nuoma būtų nelankstus sprendimas, nebent būtų susitarta dėl specialių lanksčių sąlygų.

Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų. Nuomos sąnaudos siekia 25-35 mln. eurų per metus, atsižvelgiant į tai, kuriam laikotarpiui būtų pratęsta nuoma.

Jeigu Lietuva nepirktų laivo, kitas ekonomiškai naudingas variantas būtų jį toliau nuomoti 20-čiai metų, o nuomoti trumpesnį periodą po 2024 metų, 10 metų, būtų žymiai menkiau ekonomiškai naudinga.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas yra sakęs, kad analizė palengvins diskusijas priimant tolesnius sprendimus.

ELTA taip pat rašė, kad Energetikos ministerija ir koncernas „Achemos grupė“ kurį laiką bando pasiekti kompromisą dėl to, kokią dalį SGD terminalo išlaikymui turėtų skirti azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja „Achema“, kuri yra didžiausia gamtinių dujų vartotoja Lietuvoje. 

Ketvirtadienį vykusiame susitikime energetikos ministras ir „Achemos grupės“ atstovai aptarė dar vieną optimizavimo planą. Po susitikimo Ž. Vaičiūnas sakė, kad visas siūlymų paketas „Achemos“ indėlį į SGD terminalo išlaikymą sumažintų perpus. Anksčiau ministras minėdavo, kad šis indėlis galėtų mažėti 40 proc.

„Jeigu dabar kalbame apie šiek tiek daugiau nei 20 mln. eurų, tai, įgyvendinus visas tas priemones, jis galėtų mažėti iki maždaug 10 mln. eurų per metus. Pagrindinė priemonė tebeišlieka, kurios, manau, nekvestionuoja nei „Achema“, nei kiti vartotojai - tai SGD terminalo išpirkimas. Tokio sprendimo efektas būtų naudingas tiek „Achemai“, tiek visiems kitiems dujų vartotojams. Tai didžiausia dalis, kuria būtų sumažinama SGD dedamoji“, - aiškino ministras.

Tuo metu „Achemos grupės“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas sakė, kad po susitikimo bus toliau atliekami skaičiavimai ir vertinimai, kad būtų matomas bendras vaizdas. 

„Achemos grupės“ valdybos pirmininkė Lyda Lubienė po susitikimo su energetikos ministru birželį sakė, kad jos atstovaujama privataus verslo kompanija ir valdžia stovi skirtingose barikadų pusėse. 

Pasak jos, „Achema“ negali prisiimti priverstinių įsipareigojimų, susijusių su SGD terminalo išlaikymu.

L. Lubienė pažymėjo, kad įmonė susidūrė su didžiuliais iššūkiais: gamtinių dujų kainų šoktelėjimu, šalta žiema, todėl visi rezervai šildymui ir kitiems poreikiams buvo išnaudoti. 

„Saugyklos ištuštėjo, todėl gamtinių dujų kaina pakilo, nesvarbu, iš kokio tiekėjo pirktum“, - akcentavo L. Lubienė.

Ji teigė, kad trąšų poreikis yra kritęs, ypač dėl sausros.