Tyrinėdami Turgaus gatvėje 37-uoju numeriu pažymėtą sandėlį tąkart jie rado 6 didžiulius kubilus, sujungtus vamzdžiu ir latakais. Kol kas ištirti 3 kubilai, iš kurių vos vienas gana gerai išsilaikęs. Jis šeštadienį ir buvo dalimis iškeltas ant žemės paviršiaus.
Tačiau prieš tai klaipėdietė restauratorė Akvilė Šmaižytė, kuri pasišovė „globoti“ radinį visus tuos metus, kai truks konservavimo darbai, sužymėjo detales – kad, išardžius statinę, vėliau būtų aišku kaip sulipdyti ją atgal. Anot A. Šmaižytės, restauravimo darbai truks mažiausiai trejus metus ir kainuos maždaug 12 tūkst. eurų.
„Kai baigsime iškėlimo darbus, visų pirma nuplausime visas dalis tam tikrai tirpalais ir gabensime į Klaipėdos universiteto Jūrų technologijos ir gamtos mokslų fakultetą. Jis mums skyrė patalpą šio kubilo konservavimo darbams. Tolesnis mūsų tikslas - šiai sistemai surasti naujus namus. Padėti pažadėjo Lietuvos jūrų muziejus“, - tolesnius planus dėstė Klaipėdos universiteto Baltijos istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo bendradarbė Raimonda Nabažaitė.
Archeologė mano, kad, norint eksponuoti visą sistemą, patalpą viename iš uostamiesčio muziejų surasti bus sudėtinga. Paklausta, kur, jos nuomone, būtų tinkamiausia vieta eksponuoti šį unikalų radinį, R. Nabažaitė mananti, kad tam labiausiai tiktų Jūrų muziejus. „Šio kubilo kontekste būtų galima kalbėti apie pramoninę silkių žvejybą, paryškinti Klaipėdos kaip jūrinio miesto veidą. Jeigu pavyktų surasti didesnę patalpą, kurioje, neišlikusias dalis atkūrus moderniomis priemonėmis, galėtume eksponuoti visą inžinerinę sistemą, būtų puiku. Šis atitikmenų neturintis eksponatas taptų tikru traukos objektu“, - įsitikinusi pašnekovė.
Šios didžiulės, nuo 1,6 iki 2 metrų skersmens, daugiau kaip 1 metro aukščio statines, išdėstytas dviem eilėmis po 3. Statinės sustatytos ant atraminių lentų, o šalia jų nutiestas medinis, iš 4 lentų padarytas vamzdis. Vamzdis jungiasi su viršutiniu ir apatiniu lataku, kurie nukreipti į upės pusę. Ko gero, jais buvo drenuojami po rūšiavimo nubėgantys skysčiai. Tai, anot archeologų, rodo, jog tai ne šiaip sau pavieniai radiniai, o sistema.
Žinoma, jog vietoje, kur šiuo metu pluša archeologai, XVI-XVII amžiuje stovėjo dvi bažnyčios, vėliau jos buvo nugriautos ir pastatyti miesto gynybiniai bastionai. XVIII a. pabaigoje jie neteko savo reikšmės ir statiniai buvo perduoti miestiečių verslams plėtoti. Žinoma, jog po didžiojo miesto gaisro 1854-aisiais dabar Turgaus g. 37-uoju numeriu pažymėtame pastate veikė jūros druskos sandėlis, o silkių rūšiavimo sandėlis čia veikė nuo XIX a. iki pat Antrojo pasaulinio karo. Sovietmečiu teritorijoje prie upės įsikūrė saldainių fabrikas.
Rašyti komentarą