Šiandien - riebusis antradienis, nuo rytojaus - tik silkės uodega

Nors daugelis šiandien, ko gero, keps blynus, etnologai sako, kad reikėtų valgyti šiupinį su mėsa, mat Užgavėnės yra paskutinė mėsėdžio diena. O keičiantis pasauliui keičiasi ir tradicinės šventės. Atsižvelgus į miesto, šalies ir viso pasaulio aktualijas, Klaipėdos Užgavėnės buvo dedikuotos ekologijai.

Kur gyvena kreivanosiai?

Šventėje sekmadienį daug kas buvo "rūšiuojama", "perdirbama", keičiama į ekologiškesnius dalykus.

Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto gyventojai buvo "rūšiuojami" į kreivanosius ir kreivadančius, priklausomai nuo to, kurioje miesto dalyje gyvena. Šventės dalyviai kviečiami "perdirbti" savo ligas, kurti tvarią gerovę, susiformuoti "rūšinį veidą", įveikti "prakaito išspaudų" taką, gauti ekologinių idėjų "implantą" ar "implantuoti" kaimyną, išbandyti mažiau taršų transportą - šluotas ir t. t.

Organizatoriai iš anksto perspėjo, kad žiemos varyti šiemet neteks, nes ji taip ir nepasirodė, tad nuspręsta iš miesto pašalinti susikaupusias viso miesto blogybes, pabodusius kvapus ir kitas negeroves.

Morės ir viso susikaupusio blogio utilizavimas buvo pradėtas klaipėdiečių nuodėmių perskaitymu ir Kanapinio bei Lašininio atliekų rūšiavimo žinių patikrinimu. Buvo išsiaiškinta, kas Klaipėdoje pribezdėjo ir užsmardino pietinę Klaipėdą, kas priteršė Kuršių marias ir šiaurinę Klaipėdą, iš kur atsirado chromas dirvožemyje ir antibiotikai mariose.

Riebalų dėmės ant "nuodėmės" raštelio išdavė, kad tai - Lašininio darbas. Kadangi tema - ekologija, Kanapinis, nugalėjęs Lašininį, jį supakavo į komposto dėžę.

Šventę organizavusio Klaipėdos etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė džiaugėsi, kad renginys labai pasisekė. Dėl to pirmiausia esą reikia dėkoti dangui, iš kurio neprapliupo lietus. Artėjant savaitgaliui sinoptikai prognozavo, kad gali būti stiprus lietus ir vėjas, tačiau buvo sulaukta palankiausio scenarijaus.

"Tikrai buvo daug žmonių, pati nuolat vaikščiojau, su jais bendravau. Mačiau, kad jie buvo laimingi, atėję iškart įsijungė į paruoštas veiklas, kadangi buvo daug edukacijų, daug žaidimų, pavyzdžiui, didelės slidės. Dalyvavo kaukių drožėjai, folkloro kolektyvai, turėjome ir savanorių. Tikrai buvo daug judesio prie visų palapinių, kuriose žmonių laukė visokie persirengėliai", - pavykusiu renginiu džiaugėsi N. Sliužinskienė.

Pasak jos, kiekvienais metais stengiamasi šventei sugalvoti aktualią temą. Šiemet buvo ekologija. Praėjusiais metais Užgavėnės vyko per savivaldos rinkimus, tad buvo užuominų ir apie šį bendruomenei svarbų įvykį.

"Stengiamės, kad būtų įdomu ir persirengėliams, ir dalyviams, kad visiems būtų įdomu, nenuobodu, būtų kažkas naujo. Tačiau esminiai dalykai - Morė, Lašininis, Kanapinis - visada išlieka", - pasakojo N. Sliužinskienė.

Kaukės - artimesnės tradicijoms

Vienas pagrindinių šventės atributų - kaukės. Pašnekovės teigimu, šiemet buvo išties daug žmonių, kurie atėjo įsikūniję į kokį nors personažą arba kaukę pasigamino renginio metu.

"Vėl grįžta gervės, meškos - tos tradicinės kaukės. Kurį laiką jų buvo mažiau. Mums labai smagu, kad mažėja pirktinių pabaisiukų, o kaukių gamyba yra pasikeitusi, tapo artimesnė tradicinei. Prieš kokį dešimtmetį dar ateidavo daug žmonių su karnavalinėmis, naujametinėmis kaukėmis", - pastebėjimais dalijosi N. Sliužinskienė.

Visą mėnesį iki Užgavėnių Etnokultūros centre vyko edukacijos, kuriose moksleiviai ir šeimos buvo supažindami su tradicinėmis kaukėmis, jų gamybos metodais, norintieji mokėsi pasidaryti sau kaukę.

Taip pat klaipėdiečiai buvo mokomi ir smagių tradicinių žaidimų, ratelių. Taip palengva formuojasi kitokios Užgavėnių tradicijos.

"Buvo paplitusi tokia mada eiti per namus, prašyti "duokit blynų ir kavos", bet tai buvo tik vienas Užgavėnių elementas, iki kurio buvo sutraukta visa šventė. Reikia galvoti, kaip šiuolaikiniam žmogui pateikti tradicinius dalykus, nes jau nebėra XX amžiaus pradžia, bet juk galima palikti esminius dalykus ir kurti naujas tradicijas", - kalbėjo Etnokultūros centro vadovė.

Morė atvyko iš Šilutės

Atgimimo aikštėje kartu su visomis klaipėdiečių nuodėmėmis sudegusi Morė buvo pagaminta Šilutėje. Jos autorius Andrius Sirtautas sakė, kad Morė atspindi žiemą. Esą nebuvo sniego patalų, nebuvo šalčių, tad ir Morė buvo "lengvai apsirengusi".

Vis dėlto galėjo nutikti taip, kad Morei "utilizuoti" būtų tekę ieškoti kitokių būdų. Dėl nepastovaus vėjo nerimauta, ar bus saugu įžiebti ugnį. Atgimimo aikštėje budėjo ir ugniagesiai, jei būtų prireikę greitai reaguoti.

"Miesto padegti nesinorėtų, todėl buvo numatytas ir kitas scenarijus, jei Morė nedegtų. Pagal tradicijas Morė buvo sunaikinama, pavyzdžiui, gali būti deginama, skandinama ir kt. Antra vertus, galima pasidžiaugti Andriaus Sirtauto sukurta konstrukcija, kad ji neįsiplieskė į didelį laužą, kuris galėjo būti pavojingas", - sakė N. Sliužinskienė.

Blynai ar šiupinys?

Kai kurie šventės dalyviai nesėkmingai ieškojo blynų. N. Sliužinskienė juokavo, kad bando klaipėdiečius pripratinti prie šiupinio.

"Daug dešimtmečių Mažojoje Lietuvoje šiupinys buvo populiaresnis už blynus. Tik Klaipėdos krašte vykdavusi šiupinio šventė verta atskiros temos. Nesakau, kad kitur Lietuvoje nevirdavo šiupinio, bet mūsų krašte jis buvo įprasmintas kaip šventė, Užgavėnių dieną būdavo privalu valgyti šiupinį. Nemanau, kad niekas nevalgydavo blynų, bet drįsčiau sakyti, kad tai šiek tiek vėlyvesnis ir labiau aukštaičių patiekalas", - pasakojo pašnekovė.

N. Sliužinskienės teigimu, per Užgavėnes buvo svarbiausia sočiai ir riebiai prisivalgyti, o šiupinys su mėsa buvo tinkamiausias patiekalas, turintis daug skirtingų variantų. Kai kur į šiupinį sudėdavo ir kiaulės galvą bei uodegą. Jei vis dėlto valgydavo blynus, juos padažydavo į spirgus ar kitokį riebų dažinį.

Kaip švęsti šiandien? Ar būtina valgyti šiupinį? N. Sliužinskienė sako, kad vertėtų atsigręžti į savo šeimos, giminės tradicijas, pavyzdžiui, išsivirti spurgų, žagarėlių ar kitų riebių skanėstų.

"Svarbu valgyti kažką ne pavasariško, ne žalių salotėlių, nes tuoj bus gavėnios laikas ir tada valgysime pasninkiškus patiekalus.

Dabar leiskime sau neskaičiuoti kalorijų ir pasimėgauti sau tradiciniais patiekalais. Ne tik galima, bet netgi reikia, kad visi metai būtų sotūs.

Jei kas pajėgia, net 9 kartus reikia per dieną pavalgyti, nes po to laukia septynios savaitės gavėnios - bus tik silkės uodega ir rasalas", - šypsojosi N. Sliužinskienė.