Senučiukės šokdina policiją, bet to priežastis - skaudi

Šie įvykiai - netikri. Tačiau pašnekovės nuoširdžiai įsitikinusios - tai vyksta. Jos kviečia policiją, net kreipiasi į prokuratūrą, teismą ir tokiu būdu, nepagrįstais skundais apkraudamos teisėsaugininkų darbą, siekia nubausti nekaltus žmones.

[CITATA]

Bendrojo pagalbos centro (BPC) darbuotojai taip pat prabilo apie iš pirmo žvilgsnio keistus skambučius. Dalis skambinančiųjų praneša apie svetimus žmones, sėdinčius ant jų spintos, į kūną įvestus oro burbuliukus, net danguje pastebėtus ateivių laivus.

Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichiatras Aleksandras Slatvickis patvirtino, kad neegzistuojančius nusikaltėlius matančių, netikras vagystes patiriančių, nesamus kvapus užuodžiančių žmonių esti ir tarp jo pacientų.

Istorija panaši į ligą

Kai apsilankiau Onos namuose, ji desperatiškai įrodinėjo, kad jos namuose - "sunkus" dujų kvapas: "Čia kažkokie nuodai." Dar prieš man ateinant užsiklijavusi visus elektros lizdus, kuriuos pasitelkdami esą kaimynai ją nuodija, moteris išsitraukė dokumentų pluoštą ir ėmė vardinti, kur kreipėsi dėl "piktadarių" kaimynų. Ne vieną skundą, prašydama pažaboti kaimynus, ji parašė policijos pareigūnams, nustatyti dujų sudėtį ragino sveikatos priežiūros specialistus. Tačiau nei policija, nei sveikatos priežiūros specialistai nieko panašaus nerado.

KĄ DARYTI? Priverstinis gydymas, kol žmogus nekelia realaus pavojaus sau ar kitiems, Lietuvoje negalimas. O kad reikia gydytis, supranta retas. "Fotolia" nuotr.

Anot psichologės Aistės Diržytės, Onos istorija panaši į prasidėjusią psichikos ligą. "Paranoidinės mintys (įtarios mintys apie tai, kad kažkas nuodija, purškia kenksmingas dujas, nori pakenkti, vagia, klausosi, stebi) gali būti būdingos esant įvairiems psichikos sutrikimams, o ypač - šizofrenijos ir kitų pirminių psichotinių sutrikimų atvejais (šizotipinis sutrikimas, šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas, ūmus psichotinis sutrikimas, deliuzinis sutrikimas ir kiti)",- kalbėjo specialistė.

Kita klaipėdietė Danutė, atėjusi į "Vakarų ekspreso" redakciją, rėžė: "Apvogė mano butą, bet policija netiria, nes nusikaltėlis ir tyrėjai - giminaičiai." Istorija pasirodė įdomi, todėl apsilankiau ir šios moters namuose. Kai atvykau pas ją, moteris ėmėsi rodyti nusikaltimo "pėdsakus": nedidelį nugramdytą dujinės viryklės plotą, įbrėžtą stalo kamputį bei sugedusį virdulį. Esą būtent tokius ženklus, įėjusi į namus, po tariamos vagystės ir tepastebėjo. Jokių suverstų daiktų, išnaršytų popierių, išverstų drabužių ar kitokios netvarkos nerado. Anot moters, po šio įvykio ji vis mato vyrus, šmėžuojančius apie jos namą, tik ir laukiančius palankios progos ją apvogti. Dėl jų moteris ne kartą kvietė policiją. Pareigūnai įtariamųjų nepastebėdavo.

"Dėl moters pareiškimo ikiteisminis tyrimas policijoje nebuvo pradėtas, kadangi nebuvo nusikaltimo sudėties, vagystės ir turto gadinimo požymių", - komentavo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės atstovė Jūratė Albrektienė.

Pasirodo, nereaguoti teisėsaugininkai negali: tai juos įpareigoja įstatymai. Tačiau išsiaiškinę, kad nieko panašaus, kas nurodyta skunde, nebuvo, tyrimą gali nutraukti arba jo nepradėti

Tačiau Danutė atkakli. Po tokio policijos tyrėjų žingsnio ji kreipėsi tiek į prokuratūrą, tiek į teismą, o niekur neradusi savo "teisybės", atvyko į "Vakarų ekspreso" redakciją ir dėstė sąmokslo teorijas - esą teisėsaugininkus su tariamais nusikaltėliais sieja giminystės ryšiai. Kodėl ji taip mano? Moteris sunkiai sugebėjo paaiškinti. Pagrindinis jos argumentas - priėmė nepalankius sprendimus, todėl jie - giminaičiai.

"Tokiame sergančio žmogaus pasaulyje yra nedaug erdvės ramybei, džiaugsmui, vilčiai. Nors panašaus pobūdžio simptomai dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, senatvė jokiu būdu nėra tokio elgesio priežastis, tik vienas iš daugelio rizikos veiksnių", - sakė psichologė A. Diržytė.

Paaiškino priežastį

Psichologė kalbėjo, kad panašūs simptomai gali būti stebimi ir tuomet, jei asmuo turi smegenų auglį, yra apsinuodijęs, vartoja psichotropines medžiagas ar kitus centrinę nervų sistemą veikiančius vaistus arba serga kraujagysline, senatvine ar Alzheimerio tipo demencija.

"Norint sužinoti tikslią ligos diagnozę, svarbu išsiaiškinti, kiek laiko tęsiasi simptomai, koks jų pasireiškimo dažnis, pobūdis, intensyvumas, kaip jie sutrikdo sergančio asmens gyvenimo kokybę, kokie yra gretutiniai požymiai", - kalbėjo psichologė.

Ji patikino, kad kai kurie preparatai gali sergantiesiems bent iš dalies grąžinti sutrikusias pažinimo funkcijas bei sustabdyti tolesnį jų nykimą, pagerindami smegenų kraujotaką, apsaugodami nuo galimos nervų ląstelių žūties. Anot A. Diržytės, tam tikrais atvejais veiksminga ir psichoterapija.

"Bendrauti su žmogumi, kurį kamuoja paranoidinės mintys, yra labai nelengva. Bendraujantieji gali ilgainiui pradėti jausti didelį išsekimą, nuovargį, patys tapti dirglesni nei įprasta. Norint to išvengti, patartina susirasti specialistą, su kuriuo būtų galima pasidalinti sunkumais ir kuris galėtų rekomenduoti, ką daryti kiekvienu konkrečiu atveju", - apie tai, ką daryti, jei šalia yra sergantis žmogus, sakė A. Diržytė.

Kieno tai problema?

Psichiatras A. Slatvickis komentavo, kad žmonės, patiriantys tokius sutrikimus, retai būna kritiški esamai situacijai. Tačiau jie atsiduria beviltiškoje padėtyje: kenčia, yra įsitikinę, kad prieš juos vykdomi nusikaltimai, nors tiek artimieji, tiek svetimi aplinkiniai pastebi, kad to nėra.

Tiesa, priverstinis gydymas, kol žmogus nekelia realaus pavojaus sau ar kitiems, Lietuvoje negalimas. O kad reikia gydytis, supranta retas. Tad kieno tai problema?

"Viską, kas vyksta mūsų šalyje, nustato teisinė bazė (...). Vienas įstatymų, kuris nustato ir reglamentuoja, yra psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Aš labai atsiprašau, būsiu nemandagus, nes atsakysiu klausimu į klausimą. O tai kieno čia problema, jei yra įstatymas, nustatantis ribas: mano, jūsų, policijos ar valstybės?" - retoriškai klausė A. Slatvickis.

Keisti skambučiai

Tačiau galbūt yra priemonių, padedančių bent patiems pareigūnams įvertinti apie tariamą nelaimę ar incidentą pranešančių asmenų psichinę būklę? "Vakarų ekspresas" to pasiteiravo BPC atsovės viešiesiems ryšiams Vilmos Juozevičiūtės.

Ar pokalbio su pagalbos besišaukiančiais asmenimis metu BPC operatorius gali bent teoriškai identifikuoti, kad skambinantis žmogus kalba netiesą, įvykį išsigalvoja galbūt to net nenorėdamas?

Jei pokalbio metu pranešėjas kalba apie svetimus žmones, sėdinčius ant jo spintos, į kūną įvestus oro burbuliukus su virpesiais ir panašius su realybe prasilenkiančius dalykus, BPC operatorius gali įtarti, kad žmogus serga ar turi psichikos sutrikimų. Tačiau jei žmogus skundžiasi, jog prie namų tyko piktų kėslų turintys asmenys ar triukšmauja kaimynai, gali būti sudėtinga nustatyti, kad skambinantysis žmogus tai išsigalvoja. Jei vis dėlto operatoriui dėl to kyla abejonių, jis apie tai pažymi tarnyboms perduodamoje pranešimo kortelėje.

Jeigu skambinantis asmuo praneštų apie išties keistą įvykį, pavyzdžiui, danguje pastebėtą ateivių laivą, kaip turėtų pasielgti BPC operatorius?

Panašių skambučių iš tiesų sulaukiame. Tokiais atvejais mūsų operatoriai toliau bendrauja su skambinančiu asmeniu, kad įsitikintų, jog jis iš tiesų regi tokius vaizdinius. Jei įmanoma, bando pasiūlyti kreiptis į medikus, jei žmogus prašo policijos - informuoja policiją, kad ją kviečia žmogus, turintis psichikos sutrikimų. Kartais tiesiog bando skambinantį žmogų nuraminti, pavyzdžiui, jog jo bute palubėje kabantis lėktuvas pasibaigus kurui pats nusileis ir panašiai. Tačiau jei pranešėjas būna piktas, agresyvus ir draugiško pokalbio užmegzti nepavyksta, jam padėkojama už informaciją ir pasakoma, kad ji bus perduota reikiamoms tarnyboms.

Kiek per parą vidutiniškai skambučių sulaukia BPC operatoriai?

Per parą vidutiniškai registruojama 6 tūkst. skambučių. Švenčių dienomis, savaitgaliais jų būna kiek daugiau, apie~~7 tūkst., o Naujųjų metų dieną registruojama rekordiškai daug - daugiau nei 10 tūkst.