Seno laivo liekanos jau muziejuje

Seno ąžuolinio burlaivio liekanos aptiktos lapkričio 7-ąją Melnragės paplūdimyje, netoli šiaurinio molo. LJM muziejininkas-istorikas Dainius Elertas mano, kad šis krovininio burlaivio laivagalis susijęs su ne senesniu nei 1850 metų laikotarpiu.

"Tai retas radinys. Tokių dalykų dažnai nepasitaiko. Iki šiol muziejus nieko panašaus nėra turėjęs. Laivagalis galėtų tapti vos ne centriniu eksponatu, nes daugiausia pasako apie burlaivių epochos laivus, kurie lankėsi Klaipėdoje", - sakė D. Elertas.

Ilga kelionė per kopas

Praėjus beveik savaitei po liekanų aptikimo (vyko pagalbininkų paieškos, derybos dėl paslaugos kainų), lapkričio 13-ąją, LJM pasamdytos UAB "Ekovalis" darbuotojai su kranu pakėlė laivo liekanas nuo kranto, įkėlė į traktoriaus priekabą ir atvežė prie AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vartų, prie vadinamosios nulinės krantinės, visai netoli šiaurinio molo.

Iškilo problema - traktorius su priekaba netilpo pro vartus. Radinys liko prie KLASCO vartų, bet buvo saugus - jį saugojo KLASCO samdoma saugos tarnyba "Budrusis sakalas". Tik po penkių dienų, praėjusio trečiadienio rytą, priekaba su radiniu buvo įvežta pro šiaurinius KLASCO vartus. Juos teko šiek ardyti, informuoti muitininkus etc. Procedūra nebuvo visai paprasta.

Planuota krantinėje radinį pakrauti į baržą ir plukdyti į muziejų. Latvijos bendrovė "Latvijas tilti" už šią paslaugą užsiprašė 10 tūkst. Lt. Teko planuoti iš naujo. AB "Smiltynės perkėla" sutiko vienu iš savo keltų neatlygintinai nuplukdyti laivo liekanas į muziejų, tačiau priekaba su liekanomis negalėjo būti įvežta į keltą per aparelę - netilpo.

Sugalvotas kitas planas. Pagaliau "Smiltynės perkėlos" keltas "Neringa" ketvirtadienį atplaukė prie krantinės, KLASCO dokininkai su kranu neatlygintinai įkėlė į jį burlaivio liekanas su visa priekaba ir jos sėkmingai buvo nuplukdytos iki muziejaus.

Už kranus - tūkstančiai litų

"Neringa" su unikaliu kroviniu Smiltynėje priplaukė prie krantinės ties LJM administraciniu pastatu. Jį turėjo iškelti kranas. Ir vėl buvo iškilusi problema. UAB "Mažeikių strėlė" už priekabos su laivo liekanomis iškėlimą ir su tuo susijusius darbus užsiprašė 20 tūkst. Lt, teko ieškoti, kas tai galėtų padaryti pigiau. UAB "Intega" sutiko padirbėti už 5 tūkst. Lt.

Dar iki galo nesuskaičiuotos visos LJM išlaidos, kiek reikės sumokėti bendrovei "Ekovalis", tačiau manoma, kad prie tų 5 tūkst. Lt dar prisidės keli tūkstančiai.

"Žinoma, skaudu, kad visa jūrinio paveldo išsaugojimo našta palikta muziejui, o ne tiems, kurie uoste uždirba didžiulius pinigus. Kadangi niekas nesiėmė, teko patiems tai daryti. Visa laimė, kad padėjo KLASCO ir "Smiltynės perkėla". Jeigu ne šios dvi bendrovės, mūsų išlaidos būtų virtusios dviženkle tūkstančių litų suma", - sakė LJM direktorė Olga Žalienė.

Probleminė krantinė

Neapsieita be nuotykių ir Smiltynės pusėje - atsistojus kranui, turėjusiam iškelti priekabą su radiniu, kad jis būtų nuvežtas į muziejaus laivų saugojimo aikštelę, įsmego krantinė. Pasak O. Žalienės, didelės problemos nebuvo, iškeliant burlaivio liekanos nenukentėjo. Nedidelė smegduobė toje vietoje jau buvo atsiradusi ir anksčiau, į ją spėta primėtyti ir šiukšlių. Kai kranas padėjo "leteną" prie jos, įtrūko asfaltas, susmego, duobė pagilėjo. Kranas buvo patrauktas į kitą vietą, niekas nenukentėjo.

Pasak O. Žalienės, toji krantinė Smiltynės pusėje yra apskritai probleminė - ji nuolatos paplaunama, po audrų keliuke, vedančiame į muziejų, atsiranda nedidelių smegduobių, įkrenta plytelės.

Nustatys laivo dydį

Pasak D. Elerto, pirmiausia radinys bus įvertintas, paskui bus nuspręsta, kokią pasirinkti konservavimo strategiją. Tai priklausys nuo to, kaip bus nuspręsta radinį eksponuoti. Tada vyks du lygiagretūs procesai - bus atliekami tyrimai ir konservavimas. Trečias etapas - tyrimų apibendrinimas ir objekto eksponavimas.

"Bandysime išsiaiškinti, iš kokio regiono yra burlaivio mediena, kada medžiai buvo nupjauti. Vertindami turimas detales aiškinsimės, kas atsitiko tam laivui. Jau ir dabar turime tam tikrų pamąstymų. Vėliau mėginsime tiksliau nustatyti datas, kada laivas buvo pastatytas ir kada nuskendo. Tokių burlaivio detalių nesame turėję. Turime mažesnių, didesnių borto liekanų, denio, dugno fragmentų, bet jie neleidžia kalbėti apie laivo apimtį.

Po šio tyrimo, manau, mes galėsime kalbėti ir apie laivo apimtį, ir apie tipą, ir galbūt popieriuje net nusibraižyti teorinį viso laivo korpuso brėžinį", - kalbėjo D. Elertas.