Senjorus kviečia nebijoti švęsti Senjorų metų

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centro direktorė Jūratė Grubliauskienė tikino, kad centro veikla nesikeičia, nesvarbu kokie metai švenčiami.

"Pavyzdžiui pernai metai buvo skirti vaikams. Tai buvo akcentas, atkreipėme dėmesį į vaikų ligas", - aiškino J. Grubliauskienė, pridūrusi, kad tai nereiškia, jog keitėsi darbo apimtys - jis vyko nuosekliai, buvo vykdomas stebėjimas ir prioritetinės grupės neišskirtos.

Moteris pasitelkusi statistines lenteles pasakojo, jog mieste stebimi įdomūs pokyčiai. Skaičiuojama, kad 2005 metais Klaipėdoje žmonių, kuriems virš 60 metų, gyveno 19,2 proc. Pernai šis skaičius buvo išaugęs iki 24 proc.

Esą galima pasidžiaugti, kad vidutinis gyventojų amžius augo ne taip žymiai - 2005 metais jis siekė 38, o pernai - 41 metus.

Anot specialistės, neramina vidutinis žmonių mirties amžius - 2013 metų duomenimis vyrai mirdavo vidutiniškai sulaukę 69,37 metų, o moterys gyvendavo dešimčia metų ilgiau.

"Moterys net 10 metų lieka vienišos. Tai yra paaiškinimas, kodėl moterų vienose ar kitose veiklose yra daugiau, o iš to paties kyla ir ekonominės bei socialinės problemos, kadangi moterys lieka vienos", - aiškino direktorė.

Specialistė pabrėžė, jog tarp 65 metų ir vyresnių žmonių dominuoja kraujotakos sistemos, akių, jungiamojo audinio ir skeleto raumenų bei endokrininės sistemos ligos.

Esą kelias sumažinti įvairių ligų plitimą yra prevencinės programos, kurios yra itin svarbios.

"Reikia žmonėms apie tai nuolat šnekėti: tai nemokama, tereikia nueiti pas gydytoją. Tuo pačiu reikia kalbėti ir su gydytojais, kurie neretai pamiršta žmonėms priminti apie tas programas", - ragino J. Grubliauskienė, pabrėžusi, jog nors informavimas vyksta aktyviai, šioje srityje dar yra kur pasitempti.

Skaičiuojama, jog širdies ir kraujagyslių programoje pernai dalyvavo apie 40 proc. tikslinės amžiaus grupės žmonių, storosios žarnos ir kraujagyslių programoje - 26 proc., monografinės patikros - apie ketvirtadalį.

Senjorai kviečiami dalyvauti ne tik Senjorų metams skirtuose renginiuose bei programose, bet atkreipti dėmesį ir į nemokamų veiklų Klaipėdoje kalendorių "Ir kūnui, ir sielai", kur vyresnio amžiaus žmonės nemokamai gali pabandyti šokti zumbą, užsiiminėti kalanetika, kartu mankštintis, vaikščioti, bėgioti, šokti, užsiimti joga, dalyvauti muzikos bei meno terapijose ir kitose programose.

J. Grubliauskienė pabrėžia: bijoti nėra ko. Renginiai nemokami, todėl pensininkai kviečiami neužsidaryti tarp keturių sienų ir išbandyti galbūt jiems patiksiančias veiklas.

Susitikime dalyvavusi Klaipėdos regiono moterų informacijos centro vadovė Aldona Mocevičienė taip pat kvietė nepabijoti dalyvauti ir jų organizuojamose programose, kurios daugiausia orientuotos į įvairias terapines veiklas.

Esą senyvo amžiaus žmonės neretai baiminasi, jog jie nepritaps, nespės paskui kitus senjorus ir jiems nepatiks veiklos. Esą tik pradėję dalyvauti veiklose žmonės supranta, kad jų baimės nepagrįstos, o neretai randama ir bendraminčių.

Susitikime dalyvavusi VšĮ "Inkocentras" vadovė Jurga Misevičiūtė šnekėjo apie šlapimo nelaikymo bėdas, kurios aktualios ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunesniems.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis visame pasaulyje su šlapimo nelaikymo problema susiduria apie 4-8 proc. populiacijos, ir nors tokie duomenys Lietuvoje nerenkami, manoma, kad mūsų šalyje ši liga gali kamuoti apie 300 tūkst. gyventojų. Tai yra maždaug tiek, kiek gyvena visame Kaune.

"Serga kas 4 moteris ir kas 10 vyras. Tai nėra senų žmonių liga, o senatvė nėra indikacija šiai ligai, kadangi ji labai išplitusi", - sakė vadovė.

Anot J. Misevičiūtės, ne pati liga yra problema, o tai, kad nesirūpinama jos gydymu. Žinoma, ją ne visada įmanoma išgydyti, tad žmonės priversti naudotis specialiomis priemonėmis šlapimui sugerti - įklotais, sauskelnėmis ir panašiai. Skaičiuojama, kad jų žmogui prireikia maždaug 3 per dienų, tačiau valstybė kompensuoja tik 30 vienetų per mėnesį, tai yra po 1 dienai. Papildomos išlaidos per mėnesį įsigyti priemones siekia apie 100 eurų.

J. Misevičiūtė tikina, jog skaudžiausia, kad įklotai ar sauskelnės nekompensuojamos su šlapimo nelaikymo bėda susiduriantiems Alzheimerio ir Parkinsono ligomis sergantiems žmonėms, taip pat žmonėms, kuriems neatsistatė normali tuštinimosi funkcija po prostatos vėžio operacijos.

"Džiaugiuosi, kad tai nebėra "baisi" tema, žmonės pradeda apie tai šnekėti, todėl tikiuosi, kad ir stigma mažės", - vylėsi. J. Misevičiūtė.