Seniūnaičių rūpesčiai: nuo benamių iki ministrų įsakymų

Seniūnaičių rūpesčiai: nuo benamių iki ministrų įsakymų

Uostamiesčio seniūnaičiai, susitikę su miesto valdžios atstovais, atkreipė dėmesį į karštuosius taškus Klaipėdoje. Labiausiai juos papiktino tai, kad šiemet savivaldybės nebegaus bendruomeninių pinigų. Toks akibrokštas 2016-aisiais - Vietos bendruomenių metais - jiems pasirodė esąs tikras absurdas

Susitikimo su Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovais metu seniūnaičiai pateikė daugybę klausimų. Uostamiestyje seniūnaičiai dirba jau ketverius metus ir pradeda rasti bendrą kalbą su Savivaldybe, tampa jos ausimis ir akimis.

"Diskusija buvo rimta ir įdomi. Palyginus seniūnaičių startą ir jų darbą dabar - pokytis akivaizdus. Jie jau įgijo daugiau kompetencijos. Visos stambios problemos, kurias jie vardino, mums žinomos. Deja, jų sprendimas ne taip lengvai pasiekiamas ir ne visada tik nuo Savivaldybės priklauso. Bet iš jų mes išgirdome informacijos apie karštuosius taškus, apie smulkesnius dalykus, kurie tiesiog praslydo pro mūsų akis. Toks bendravimas geras, ketinu inicijuoti, kad mūsų susitikimai vyktų bent jau kartą per ketvirtį. Jeigu seniūnaičiai jaus papildomą dėmesį, bus dar aktyvesni. Turint tiesioginį kontaktą su administracijos direktoriumi jiems bus lengviau dirbti savo darbą, atsiras daugiau entuziazmo", - sakė Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Jo pavaduotoja Alina Velykienė savo ruožtu prašė seniūnaičių pagalbos - fotografuoti apleistus kioskus, teritorijas bei apgriuvusius pastatus ir siųsti nuotraukas Savivaldybei.

Ministerijos akibrokštas

Vietos bendruomenių savivaldos programa pradėta įgyvendinti 2012 m. Jai kasmet iš valstybės biudžeto buvo skiriama daugiau kaip 2 mln. eurų. Savivaldybėms lėšos buvo skirstomos pagal dirbančių asmenų skaičių jose. Visus šiuos ketverius metus seniūnaičiai ir bendruomenių tarybos Savivaldybei teikdavo paraiškas tam tikriems darbams atlikti. Pastaroji skelbdavo viešuosius pirkimus, samdydavo rangovus, kurie įrengdavo vaikų žaidimų aikšteles, organizuodavo renginius ir t. t. Pernai Klaipėda bendruomeniniams reikalams gavo 164,6 tūkst. eurų. Beveik visi jie panaudoti, į biudžetą grąžinta tik 230 eurų.

Klaipėdos savivaldybė ir šiemet planavo gauti iš valstybės bendruomenių poreikiams apie 160 tūkst. eurų. Tačiau pernai gruodžio pabaigoje pasirodė socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės įsakymas, kad savivaldybės planuotų pinigų nebegaus, o bendruomeninės organizacijos turės pačios parengti projektus. Svarbiausia, kad paraiškas reikia pateikti ministerijai iki sausio 29 d. Taigi, sausio 4 d. po švenčių į darbus sugrįžusius Savivaldybės valdininkus ir seniūnaičius ištiko šokas.

2016-aisiais visos Lietuvos bendruomeninei veiklai skatinti numatyta skirti 2,6 mln. eurų. Bendruomeninėms organizacijoms, norinčioms teikti projektus, keliami tam tikri reikalavimai - pavyzdžiui, jos turi būti veikusios ne mažiau kaip vienerius metus, turėti 10 proc. lėšų projektui, sutartį su buhalterinės apskaitos įmone arba savo buhalterį. Vienam projektui numatoma skirti apie 12 tūkst. eurų.

"Tokį žingsnį vertinu neigiamai. Žmonės jau buvo išmokę dirbti. Manyčiau, tai buvo teigiama paskata bendruomenėms, jau matėme ir naudą. O dabar su naujove užklumpama visiškai tam nepasiruošus", - sakė S. Budinas.

Susitikimo su seniūnaičiais metu kalbėta apie tai, kad uostamiestyje bendruomenės dar nėra labai tvirtos, jos neturi patirties projektams rengti, be to, duota labai mažai laiko. Tad nuspręsta Klaipėdos mero vardu siųsti raštą ministerijai ir prašyti, jeigu nebėra galimybės atšaukti ministrės įsakymo, tai bent pratęsti laiką paraiškoms parengti. Beje, klausimą ketinama apsvarstyti ir Klaipėdos regiono plėtros tarybos posėdyje - manoma, jog 7 savivaldybių balsas bus svaresnis.

Triukšmo ir netvarkos taškai

Susitikime su miesto valdžia atkreiptas dėmesys į tai, kad niekaip nepavyksta pasiekti, kad būtų uždarytas "Žardės" prekybos komplekse veikiantis naktinis baras "Naktis". A. Velykienės teigimu, Savivaldybė apie jį renka informaciją.

Giruliškiai skundžiasi, kad kartais net antrą valandą nakties šaudomos petardos. Gyventojams patarta kviesti policiją, nes triukšmas naktimis turėtų būti jos rūpestis. Anot Savivaldybės atstovų, kai žmonės sumokės kelis kartus baudą, tada petardų nebešaudys.

Seniūnaičiai teiravosi, ar nebus triukšmą slopinančios sienutės Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžoje. Konstatuota, kad labiausiai gyventojai kenčia dėl triukšmo Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžoje. Taip pat vėl skųstasi dėl uosto keliamo triukšmo Švyturio gatvėje.

Seniūnaičiai taip sakė pastebėję, kad benamiai jau atakuoja ir požeminius konteinerius. Jie su kabliais išsitraukia maišus ir arba iškart juos išardo ir šiukšlina, arba nešasi juos išrinkti į atokesnes vietas.

Savivaldybės atstovai informavo, jog ketina kreiptis į garsiuosius krepšininkus, kad jie pasitvarkytų savo vardo aikšteles. Taip pat pažadėta, kad atsižvelgiant į policijos pranešimus bus įrengiamas apšvietimas kiemuose, kuriuose dažniausiai vyksta nusikaltimai.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder