Seniūnaičių institucija - prisvilęs blynas

Tad kyla klausimas, ar seniūnaičiai, turintys būti arčiausiai žmogaus, apskritai yra reikalingi uostamiesčiui, neturinčiam seniūnijų?

Trys grupės

Praėjusią savaitę vyko diskusija, kurioje dalyvavo keli aktyvesni seniūnaičiai. Sprendžiant iš jų pasisakymų, tiek jie patys, tiek savivaldybės atstovai jų pareigas ir Vietos savivaldos įstatymą supranta skirtingai.

Šiuo metu Klaipėdoje visuomeniniais pagrindais dirba 43 seniūnaičiai. Yra jau ir atsistatydinusių, nes pabandė veikti, atsimušė į sieną ir nuleido rankas. 8 seniūnaitijose seniūnaičiai apskritai nebuvo išrinkti.

Metams baigiantis seniūnaičiai turi pateikti savo darbo ataskaitas, tačiau kol kas tai padarė tik trys.

SKAIČIAI. Šiuo metu Klaipėdoje visuomeniniais pagrindais dirba 43 seniūnaičiai. Yra jau ir atsistatydinusių. 8 seniūnaitijose seniūnaičiai apskritai nebuvo išrinkti. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Prekybos uosto rajono seniūnaitis Ruslanas Schneiderat savo kolegas suskirstė į tris grupes: vieni jais tapo todėl, kad mano, jog tai bus neblogas tramplinas politinei veiklai, kiti yra verslininkai, tiesiog norintys sutvarkyti savo ir kaimynų gyvenamąją aplinką, treti - nesusigaudo, kur pateko ir ką turi daryti.

R. Schneiderat manymu, tie, kurie galbūt norėtų tapti seniūnaičiais kitą kadenciją, turėtų gerai pagalvoti, ar tikrai turės laiko, ar supras, ką reikia daryti.

Kai kurie seniūnaičiai pageidautų kitos rinkimų tvarkos, nes ėjimas per butus renkant parašus juos žemino. Jie mano, kad seniūnaičius būtų galima rinkti kartu su miesto Taryba. Be to, akcentuojama, kad dvejų metų kadencija esanti per trumpa, nespėjama įsivažiuoti.

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Alinos Velykienės, įstatymas buvo įpareigojęs rinkti seniūnaičius kas dvejus metus ir Klaipėdos savivaldybė negalėjo šioje vietoje interpretuoti. Tiesa, Seimas jau yra pataisęs įstatymą ir dabar jie bus renkami trejiems metams.

Atbulomis rankomis

Seniūnaitis Vytautas Tenkutis sako, kad kurdama seniūnaičių instituciją savivaldybė viską darė atbulomis rankomis, esą jai seniūnaičiai visiškai nereikalingi, jie palikti kapstytis vieni.

Seniūnaitė Regina Rozenblat mano, kad būtų visai kitas reikalas, jeigu Klaipėda turėtų seniūnijas, tada ir seniūnaičiai turėtų bent šiokią tokią bazę, nebūtų pakibę tarp dangaus ir žemės.

"Sistema neveikia. Mes esame įsimaišę tarp įstatymo spragų. Nebuvo jokių mokymų, kaip turime dirbti, kurių labai tikėjomės. Dalis seniūnaičių irgi yra viskam abejingi, o ir patys žmonės nėra aktyvūs", - kalbėjo ji.

Vien tai, kad iki šiol nėra patvirtinti seniūnaičių nuostatai, rodo, jog šioje srityje tikrai ne viskas padaryta, nesutvarkyta iki galo.

A. Velykienės teigimu, taip atsitiko todėl, kad seniūnaičiai pateikė sueigos nuostatus, siūlančius įforminti seniūnaičių tarybą, kuri nėra reglamentuojama įstatymo. Administracijos teisininkų manymu, negalima išskirti kelių seniūnaičių iš visos daugumos.

"Mes neradome teisinio pagrindo seniūnaičių tarybai, kuri yra jų sugalvota institucija institucijoje, įteisinti. Tai turėtų būti politikų apsisprendimo reikalas. Seniūnaičiai kėlė klausimą dėl seniūnaitijų skaičiaus. Jų buvo klausiama, ar reikėtų jų skaičių didinti, ar mažinti, stambinti ar smulkinti, bet atsakymo negauta. Jie patys neturi vieningos nuomonės", - sakė A.Velykienė.

"Tai absoliučiai biurokratinis reikalas, kažkokia parodija, aš pats jaučiuosi kaip cirko atstovas", - savo ruožtu sakė V. Tenkutis.

Jis atstovauja net penkioms seniūnaitijoms, tad dėl to sulaukia kolegų kritikos. Vyras sako galįs kelių atsisakyti, bet tokiu atveju kai kurie žmonės esą apskritai nebeturės kam paskambinti.

Diskusijos metu nuskambėjo mintis, kad seniūnaičiai savivaldybės administracijoje netgi neturėjo kuratoriaus. Tačiau A. Velykienės teigimu, tai netiesa. Juos esą kuruoja Vieno langelio, elektroninių paslaugų skyrius.

2010 m. liepą miesto Tarybos sprendimu buvo nustatytos seniūnaitijų ribos, patvirtinti seniūnaičių savivaldos nuostatai. Anot A. Velykienės, šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, turinti peržiūrėti aną Tarybos sprendimą. Tikslinami nuo to laiko mieste atsiradę nauji adresai, atsisakoma seniūnaitijų priskyrimo daugiabučių namų administratorių teritorijoms.

Trūksta informacijos sklaidos

Seniūnaičiai tvirtina, jog neturi galimybių skleisti informacijos - ne visi žmonės naudojasi internetu, todėl ir nežino apie seniūnaičius. R. Rozenblat manymu, bent minimalios lėšos telefono, interneto, transporto išlaidoms seniūnaičiui turėtų būti skiriamos. Kai kuruoji 120 namų, išnešioti skelbimus į kiekvieną butą sunku. Buvo sugalvota, kad informaciją gyventojams būtų galima rašyti kitoje sąskaitų pusėje, bet, pasirodo, savivaldybė negali namų valdų įpareigoti tai daryti.

Pasak A. Velykienės, Savivaldos įstatyme apmokėjimas seniūnaičiams nėra reglamentuotas.

"Tai - savanorystė bendruomenei. Tarybos nariams yra skiriama lėšų kanceliarinėms išlaidoms, nes tai reglamentuoja įstatymas. Mes neturime galimybės skirti lėšų seniūnaičiams, privalome tik sudaryti sąlygas jų veiklai - skirti patalpas susitikimams, informuoti ir panašiai", - aiškino administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Tačiau R. Rozenblat akcentavo, kad seniūnaičiai neturi net kur susirinkti su žmonėmis, pasikalbėti apie jų problemas, ji pati tai bando daryti bibliotekoje.

Tuo metu R. Schneiderat mano, kad jeigu seniūnaičiams bus skiriama lėšų, jie "gulės ant pečiaus" visą kadenciją ir nieko nedarys.

Ką nuveikė?

R. Schneiderat juokauja sakydamas esąs blogiausias seniūnaitis, dažniausiai skambinantis į policiją. Dėl to jis randa ir pradurtas automobilio padangas, ir žmoną yra įspėjęs, kad neišsigąstų, jeigu kartais akmuo pataikytų į langą.

R. Schneiderat sako sudaręs gyventojų darbo grupę, jam esą pavyko likviduoti "bomžų" "kavinę", įkurtą krūmuose po vieno buto langais, kurioje buvo geriama nuo ryto iki vakaro, o policija nieko nedarė. Pasak jo, į rajoną policija vis važiuoja ir važiuoja, užtat baigia visus girtuoklius išgaudyti. Tiesa, dar turi galvos skausmą - vienas žmogus rūsyje gyvena jau 7 metus. Tad dabar ieško, kur galėtų jį priglausti. Esą ir reikiamų ženklų buvo pristatyta, ir šiukšlės išvežamos, net dvi krepšinio komandos suburtos, surado salę, kurioje galėtų jos treniruotis nemokamai, pavyko iškelti 4 garažus ir t. t. Vyras pasakojo, kad jeigu jam nepavyksta prisikviesti savivaldybės atstovo, jis jį atsiveža savo mašina, jeigu dirba technika - kontroliuoja.

Diskusijoje dalyvavęs Prekybos uosto rajono gyventojas Antanas tvirtino, kad toks seniūnaitis kaip R. Schneiderat žmonėms tikrai yra reikalingas. Jis prisiminė, kaip buvo kovojama už tai, kad nevažinėtų motociklai, dėl kurių keliamo garso gyventojai negalėjo miegoti. Sunkiai, bet kova buvo laimėta.

Tarp kitų seniūnaičių minėtų darbų - kova su tais, kurie mašinas stato kur papuolė, sutvarkytas senų obelų parkas, pasodinta ąžuolų giraitė, patatyti suoliukai.

Tačiau ne visi seniūnaičiai mano, kad R. Schneiderat daro gerai. Esą jis dirba už tą savivaldybės darbuotoją, kuris turi kuruoti šį rajoną ir už tai gauna algą.

Pasak R. Rozenblat, ne visi seniūnaičiai yra verslininkai, kiti dirba samdomą darbą, tad darbo valandomis niekur išeiti negali.

A. Velykienė savo ruožtu tikino, kad seniūnaičiai už savivaldybės darbuotojus nedirba. Tai esąs laisvanoriškas apsisprendimas būti seniūnaičiu, gavus gyventojų sutikimą.

"Seniūnaičiai labai skirtingi. Vieni labai aktyvūs, ėmėsi tos teritorijos kuravimo tikrąja to žodžio prasme - rūpinosi ir medžių genėjimu, duobėmis, vaikų darželių tvoromis, nenaudojamais automobiliais, stovinčiais kiemuose. Turime daugybę teigiamų ir pozityvių pavyzdžių. Seniūnaičių darbas priklauso nuo kiekvieno jų apsisprendimo. Kaip seniūnaičiai įsivaizduoja savo veiklą kitą kadenciją, kas buvo gerai, kad blogai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, jie turi diskutuoti ne su savivaldybės administracija, kuri yra tik vykdytoja, o su politikais", - sakė A. Velykienė.

"Norėtųsi konstruktyvios veiklos"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras

Pozityviai vertinu galimybę bendruomenėms turėti tam tikrą savo patikėtinį, kuris galėtų pristatyti svarbiausias tos vietovės aktualijas ir tapti tarpininku, kad jos būtų išgirstos savivaldybėje. Tačiau įstatyme iš karto buvo užkoduoti tam tikros komplikacijos. Pradedant tuo, kad kai kur norint tapti seniūnaičiui užteko vieno ar dviejų parašų. Kaip jis tada gali atstovauti visai bendruomenei?

Patirties neturėjo nei tie, kurie tapo seniūnaičiais, nei savivaldybės administracija. Tai - buvo pirmas blynas, kuris ne visada pateisina lūkesčius. Dabar įstatymas, reglamentuojantis seniūnaičių veiklą, jau gerokai patobulintas, tad tikrai nereikia dėti keptuvės į šoną ir daugiau nebekepti.

Seniūnaičių institucijos modelis idealiai, ko gero, veiktų tais atvejais, jeigu būtų seniūnijos. Tačiau atliktos studijos parodė, kad Klaipėdoje seniūnijos iš tikrųjų būtų tik papildoma administracinė ir finansinė našta, neduodanti norimo efekto. Todėl apie naujų seniūnijų įsteigimą ar senų atkūrimą uostamiestyje kol kas nekalbame.

Gal nereikia kiekvienam seniūnaičiui kaip Seimo nariui turėti atskirą buveinę, nes jis ir renkamas kitaip, ir įstatymo įsivaizduojamas kitaip, tačiau minimalų paketą jo veiklai savivalda, ko gero, privalės užtikrinti. Patalpas galima skirti vienoje ar kitoje mūsų biudžetinėje įstaigoje nustatytu laiku keliems seniūnaičiams.