Senieji klaipėdiečiai ilsisi ir ten, kur neįtartum

Tad šiandien apie senąsias Klaipėdos mirusiųjų laidojimo vietas galima sužinoti tik iš lentelių, o apie kai kurias - tik iš istorikų pasakojimų.

Ant kapinių - ir fabrikas, ir turgus

Anot Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos Zitos Genienės, kapinės yra vienas ryškiausių ir reikšmingiausių istorijos bei kultūros paminklų.

Manoma, jog pirmosios miesto kapinės, kurios šiandien glūdi dabartinės piliavietės teritorijoje, buvo įkurtos 1258 m. Vėliau, XVI a., kai miestas kūrėsi naujoje vietoje, kapinės buvo įrengtos šalia Šv. Mikalojaus ir Šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčių (šalia Danės upės). Nugriovus bažnyčias, kapinės panaikintos, teritorija perplanuota ir užstatyta sandėliais ir kitais statiniais. Anot Z. Genienės, pokario metais toje vietoje buvo įkurtas "Gegužės pirmosios" saldainių fabrikas, vėliau tapęs "Klaipėdos konditerija".

2006 m. vykdant archeologinius tyrimus senojoje bažnyčių ir kapinių teritorijoje buvo aptikti 182 palaidotų žmonių palaikai. Šiuo metu šie palaikai yra laikomi rūsyje, esančiame šalia Jono kalnelio. Žadama, jog atstačius senąją Šv. Jono bažnyčią, jie bus perkelti ten.

Paklaustas, kas buvo laidojama atkastoje kapavietėje, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, archeologas doc. dr. Gintautas Zabiela sakė, jog tai buvo reformatai ir, matyt, šiek tiek iškilesni miestiečiai.

Iki XVII a. Didžiąja Vandens gatve tekėjo senosios Danės vaga. Kairiajame jos krante buvo apsigyvenę odminiai, žvejai, vėliau kareiviai, kitataučiai. Toje vietoje kūrėsi ištisas Odų priemiestis, kuriame vėliau buvo įsteigtos ir kapinės. Ant jų šiandien kasdien zuja miestiečiai, kadangi čia veikia Senasis turgus.

XVIII a. pradžioje žmones pradėta laidoti prie naujos evangelikų liuteronų šv. Jono bažnyčios, įsikūrusios Turgaus gatvės pabaigoje, o kapinėms persipildžius jos buvo perkeltos į dešinįjį Danės krantą - buvusį Krūmamiesčio priemiestį (dabar čia veikia Klaipėdos jaunimo centras). Šios kapinės 1796-1820 m. buvo didžiausios mieste. Tačiau vėliau čia buvo užveistas sodas, o kapinės atidarytos ten, kur įsikūręs Skulptūrų parkas.

Užmiestyje taip pat veikė privačios dvarų (Sendvario, Malūnininko Fleischerio, Bachmano) bei atskirų gyvenviečių (Vitės, Bomelio Vitės, Smeltės) kapinės.

O XIX-XX a. dabartiniame Poilsio parke veikė ir gyvūnėlių kapinės. Jose aukštuomenė laidojo mylimus šunelius.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".