Senamiestyje eisena „traukė lietuvybę iš lentynų“

Šios dienos vakarą spalvotą lietuvybę „traukti iš lentynų“ ragino Jurgis Didžiulis, sukvietęs nuotaikingus miestelėnus į spalvingą, tarškantį ir barškantį būrį – muzikinę eiseną.  Būgnais, dūdelėmis, tarškučiais ir kitais instrumentais savo bei praeivių nuotaiką kelianti eisena pajudėjo nuo Senosios Perkėlos ir šoko senamiesčio gatvėmis, kol pasiekė Paminklą vieningai Lietuvai „Arka“.

Būryje sugyveno skirtingos kartos: nuo pačių mažiausių, vaikiškuose vežimėliuose riedančių ar tėvams ant pečių įsitaisiusių raitelių, iki gintariniais karoliais ir tautine atributika pasipuošusių senjorų. Minioje plukdydami trispalvę, žmonės skandavo Lietuvai „Myliu“, ritmingai dainavo pagrindinį eisenos šūkį: „Lietuvybė, padėta lentynose – nesiskaito“, giedojo himno fragmentus. Prie muzikuojančiųjų jungėsi gatvės praeiviai, šypsojosi ir mojavo miesto svečiai.

Vėliava apsisiautęs ir būgneliu mušantis renginio dalyvis Viktoras iš Palangos, paklaustas, kodėl dalyvauja šiame renginyje, džiaugėsi: „Todėl, kad čia linksma, specialiai iš Palangos atvažiavau. Tokie renginiai labai reikalingi, reikia švęsti linksmai“. Jis sako, kad ankstesniais metais himną giedodavo ant Birutės kalno.

Dar viena šokančio būrio dalyvė, pasipuošusi gintariniais karoliais, Nijolė Petronienė, sakė, jog tokioje šventėje dalyvauti reikia: „Visada ją švenčiame, į namus vaikai suvažiuoja, suruošiame šventinius pietus. Kai tiek metų anksčiau negalėjome švęsti, dabar labai smagu dalyvauti.“ Ji ypatingai džiaugėsi matydama, jog čia susirinko labai daug jaunimo.

O mergina, su šypsena veide nešanti trispalvę, Giedrė Bugolauskaitė, sakė atėjusi čia, nes jai  Lietuva labai daug reiškia: „Čia man labai gera, nerealus jausmas laikyti trispalvę ir skanduoti: „Lietuva“.

Muzikinei eisenai pasiekus galutinį tašką – „Arkos“ paminklą, susirinkusiuosius sveikino kartu žygiavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas: „Matydamas tokį gausų jūsų būrį, labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, jog Lietuva ir Klaipėda išmoko ir moka švęsti vieną iš svarbiausių švenčių valstybei. Mes mokame švęsti išradingai ir jaunatviškai, bet kartu ir oriai bei atsakingai“. Jis didžiavosi, jog Klaipėdos miestas buvo įkurtas metais anksčiau, nei buvo karūnuotas Karalius Mindaugas, taigi Klaipėda yra netgi vyresnė už suvienytą Lietuvos valstybę.

Paraginti mero, kuris savo kalbą užbaigė žodžiais: „Giedokime meilę tėvynei“, lygiai 21 val. vietos laiku, tiek eisenos dalyviai, tiek praeiviai tiek kiti prisijungusieji, vieningai pratęsė kasmetinę tradiciją – kartu su pasaulio lietuviais sugiedojo Lietuvos himną. Taigi Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių tautiečių balsais „Tautiška giesmė“ vėl apskriejo aplink Žemės rutulį.

Tradicija kasmet kartu su viso pasaulio lietuviais liepos 6 d. 21 val. giedoti „Tautišką giesmę“ gyvuoja nuo 2009-ųjų, kai buvo minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis.