Dar prieš metus "Vakarų eksprese" rašėme, kad Turgaus g. 21 namo pastato fasadas pradėjo laupytis, o kartu "formą prarado" ir ant vienos sienos esantis senamiesčio planas.
Tuomet žodinių pritarimų, kad šį objektą būtina išsaugoti, teko išgirsti ne vieną, tačiau metai praėjo - žemėlapis lupasi toliau.
Leista tvarkyti tik vidų
Priminsime, kad 2010 metais Tarybos sprendimu minėtas pastatas pagal panaudos sutartį perduotas Lietuvos verslo kolegijai, ji užpernai čia ir įsikūrė.
"Tuo pačiu Tarybos sprendimu mums buvo leista tvarkyti pastato vidų, bet buvo pabrėžta, kad negalime kišti rankų prie fasado", - prieš metus pasakojo Lietuvos verslo kolegijos direktorė Angelė Lileikienė.
Jos teigimu, vien vidaus rekonstrukcijai buvo išleista kone 2 mln. litų ir esą, jei miesto Taryba pakeistų sprendimą bei įpareigotų kolegiją sutvarkyti ir fasadą, kolegija tokios prievolės nesikratytų.
Tačiau, pasak kolegijos atstovų, per metus jokios iniciatyvos nei iš savivaldybės, ne iš politikų taip ir nesulaukta.
Kitokios formos kompensacija
Kas turėtų imtis iniciatyvos, kad šis miestiečių ir turistų pamėgtas žemėlapis būtų išsaugotas, negalėjo atsakyti ir savivaldybės atstovai. Vieni valdininkai svarstė, kad pačiai kolegijai turėtų rūpėti, kaip atrodo pastato fasadas, tad esą ji ir turėtų kreiptis į savivaldybę.
"Jei jie norėtų finansuoti pastato fasado remontą, būtų išduotos sąlygos ir reikėtų suderinti projektą, daugiau trukdžių nėra", - iniciatyvos iš pačios kolegijos tikisi valdininkai.
Tačiau viena yra tik perdažyti pastato fasadą, o visai kas kita - restauruoti žemėlapį.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, iki krizės miestas skirdavo per metus 100 tūkst. litų, už kuriuos buvo galima nudažyti keleto kultūros vertybių fasadų sienas. Nors krizė teoriškai jau baigėsi, lėšos šiam tikslui nebuvo atnaujintos.
"Kita vertus, pastatas, ant kurio nupieštas žemėlapis, nėra kultūros vertybė, o mes pagal šią programą padėdavome tų pastatų savininkams, kurie valdo kultūros vertybės objektus. Tačiau galima ir kitokios formos kompensacija - gyventojams, kurie tvarko miesto fasadus, gali būti suteiktos nekilnojamojo turto mokesčių lengvatos", - modelį, kaip būtų galima paskatinti kolegiją inicijuoti fasado tvarkymą, įvardijo V. Juška.
Valdininkas ir pats žadėjo asmeniškai pasidomėti, kaip būtų galima išsaugoti šį sieninės tapybos pavyzdį.
"Norėtųsi, kad ši graži iniciatyva nedingtų, nes ji tikrai pasitvirtino. Pats dažnai matau, kaip turistai užvertę galvas studijuoja šį žemėlapį, fotografuojasi prie jo. Jis ne tik puošia senamiestį, bet tarnauja ir utilitariniais tikslais", - kalbėjo V. Juška.
"Kol dažai išbluks"
Senamiesčio planas ant namo buvo nupieštas dar 2006 m. Šitaip savivaldybės Tarptautinių ryšių ir turizmo skyrius tuomet sumanė paminėti Europos dieną.
Savivaldybės skelbtą konkursą tąkart laimėjusio Klaipėdos dizaino centro atstovas dizaineris Vakaris Bernotas prisiminė, kad tai buvo vienkartinis projektas ir lėšos jam įgyvendinti buvo skirtos iš Europos Sąjungos fondų. Tuomet buvo skelbiama, kad sienai dekoruoti buvo išleista apie 50 tūkst. litų.
"Kadangi lėšų šiam žemėlapiui eksploatuoti nebuvo numatyta, pirminė mintis ir buvo tokia, kad jis ant sienos bus tol, kol dažai išbluks", - prieš metus kalbėjo V. Bernotas.
Jis pasakojo, kad Klaipėdoje nuo seno buvo įprasta įvairias reklamines iškabas tapyti tiesiog ant tinko. Tokiu principu buvo nupieštas ir šis senamiesčio planas, vaizduojantis Klaipėdos gatvių tinklą ir senamiesčio namus iš paukščio skrydžio.
Rašyti komentarą