Senamiesčio paštas vis dar nežinioje

Patalpų būkle vakar domėjosi miesto Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai. Į susitikimą taip pat atvyko vicemerė Judita Simonavičiūtė. Tai, kas buvo aptikta viduje, nedžiugino nei politikų, nei vėliau į susitikimą atvykusio čia esančių kūrinių autoriaus Vytauto Karčiausko.

Pirmiausia stebino tai, jog patalpos daugelį metų apskritai nebuvo šildomos, paštininkė dirbdavo apsikabinusi šildytuvą, tad vietomis trupa sienų tinkas ir dažai. Virš pašto gyvenantis miesto Tarybos narys Vytautas Čepas tvirtino, jog į jo namus nuolat eidavo šaltis, sąskaitos už šildymą siekdavo didžiules sumas, tad kad ir kam priklausys patalpos, jis reikalaus apačioje palaikyti bent 14 laipsnių temperatūrą.

Anot V. Karčiausko, norint jo kūrinius toliau eksponuoti, būtina juos restauruoti. Jis tvirtino, jog nebūtų prieš kūrinių išsaugojimą ir palikimą, jei buvusiame pašte būtų vykdoma bent jau panaši veikla. Menininkas siūlė svarstyti pašto meno galerijos variantą.

J. Simonavičiūtė tvirtino, jog šiuo metu vis dar svarstoma ne tik kaip perimti pastatą - panaudos būdu ar pirkti, tačiau ir ką su juo daryti. Ji taip pat turėjo savo minčių dėl galimo pastato naudojimo - čia esą galėtų įsikurti jaunimas ir turėti patalpas savo apskritajam stalui. Kitas variantas - įkurdinti užsienio atstovybę. Visgi tai nėra Savivaldybės funkcija, tad daugelis siūlymų gali atkristi.

Dar vienas variantas - čia įkurdinti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus atstovybę. Čia galėtų būti antspauduojami vokai specialiu ženklu, metami į dekoratyvinę laiškų dėžę. Pasak V. Karčiausko, jei būtų teikiama tokia paslauga, jis galbūt atkurtų ir paštininkų kažkur pamestą senovinio pašto antspaudo repliką.

Komiteto pirmininkas Arvydas Cesiulis tvirtino, jog komitetas sutarė, kad pastate turi būti vykdoma kultūrinė funkcija.

Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Elidos Mantulovos, jau kitą savaitę Tarybos kolegijai turėtų būti pateikta informacija apie pastato istoriją, Lietuvos pašto poziciją, pristatyta jame esančių meno kūrinių, interjero ir eksterjero vertė bei įveiklinimo vizijos.

"Yra įvairių mąstymų - galbūt tai galėtų būti parodų rūmų ekspozicijų saugykla ir eksponuojama dalis kūrinių, galbūt pašto muziejus arba Turizmo informacijos centro padalinys", - sakė E. Mantulova.

Be to, bus pateikiami ir preliminarūs skaičiavimai, kiek reikėtų investuoti į patalpas. Anot E. Mantulovos, problemų daug: yra bėdų dėl šildymo tinklų, kurie kažkada buvo nupjauti, taip pat reikėtų spręsti pamatų izoliavimo klausimą, mat jie drėgsta. Statinys yra kultūros paveldas, tad itin daug atsieitų patalpų apšiltinimas ir t. t. Sumos remontui esą gali siekti net kelis šimtus tūkstančių eurų.