Senajam turgui ieškos investuotojų

Kol kas tokių pinigų skirti nenorima, tad ketinama pradėti nuo turgaus halės tvarkymo. Klaipėdos savivaldybės administracijos užsakymu UAB "Civitta" parengė investicijų pritraukimo į UAB "Senasis turgus", įmonės veiklos efektyvinimo ir rezultatų gerinimo galimybių studiją. Ji vakar buvo pristatyta Tarybos Kolegijos nariams.

Studijos rengėjų teigimu, penktadalį senamiesčio sudarančioje turgaus kvartalo teritorijoje dalis pastatų yra apleisti ar avarinės būklės, ši vieta nėra patraukli kaip laisvalaikio praleidimo vieta.

Atsipirkimas - itin ilgas

Pasak "Civitta" atstovo Mykolo Navicko, atlikta Europos gerosios praktikos analizė atskleidė, kad aukštesnės klasės turgaus kaimynystė nesumažina miesto dalies patrauklumo, o į bendrąją miesto erdvę integruotas turgus, kuriame prekiaujama aukštesnės klasės produktais, yra ne tik miestiečių, bet ir miesto svečių lankoma erdvė.

Remiantis anksčiau parengta Senojo turgaus kvartalo vizija, teritorija buvo suskaidyta į 6 dalis, mažesnius kvartalus, kuriems priskirta tam tikra veikla, pavyzdžiui, turgaus halė, viešbutis, restoranas, automobilių stovėjimo aikštelė, gyvenamieji bei komerciniai kvartalai.

Preliminariai skaičiuojama, kad visa tai įgyvendinus būtų galimai sukurta apie 260 darbo vietų, apie 5 200 kv. m gyvenamojo, 920 kv. m komercinio bei maždaug 9 200 kv. m prekybinio ploto.

Viso Senojo turgaus kvartalo atnaujinimas, M. Navicko teigimu, kainuotų apie 15,2 mln. eurų, o atsipirkimas būtų itin ilgas. Aiškinama, kad investuotojams didžiausią grąžą generuotų turgaus halė kaip pavienis objektas, tad siūloma turgaus kvartalo gaivinimą pradėti būtent nuo halės renovacijos, svarstyti stovėjimo aikštelės statybų klausimą, o likusius projektus įgyvendinti palaipsniui.

O kas toliau?

Tolesniam kvartalo vystymui siūlomas akcijų emisijos bendradarbiavimo modelis (turgų bendrai valdo UAB "Senasis turgus" ir privatus investuotojas). Savivaldybės indėlis šiuo atveju siektų apie 3 mln. eurų.

"Būtų tikslinga ir ekonomiškai naudinga vystyti paties turgaus teritoriją, koncentruotis ties turgumi jį tvarkant ir stebint situaciją, kaip keisis padėtis, ar atsiras papildomi žmonių srautai ir susidomėjimas prekyba", - pritarti siūlymui kolegijos narius ragino Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Kolegijos narys Artūras Šulcas atkreipė dėmesį, kad galimybių studijoje numatyta 2016 metais keisti Bendrąjį planą, tačiau tai esą nerealu. Pagal studijos rengėjus, turgaus halės sutvarkymas ir stovėjimo aikštelės šalia jos įrengimas būtų baigiamas iki 2019 metų.

"Apskritai terminų sudėliojimas atrodo keistas. Visų pirma, ar yra būtinybė keisti Bendrąjį planą? Jei taip, viskas nusikeltų dar bent porą metų", - nuomonę reiškė A. Šulcas.

"Labai jautri teritorija"

Rimantas Taraškevičius domėjosi, kodėl pasirinktas akcijų emisijos modelis. Esą gal reikėtų atskiro sprendimo dėl akcijų valdymo niuansų. Valdemaras Anužis svarstė, kad geras akcijų emisijos pavyzdys yra "Klaipėdos energija", galbūt būtų galima įvertinti šią patirtį ir ją pritaikyti senojo turgaus tvarkymui.

Judita Simonavičiūtė komentavo, kad pats turgus gali leisti sau pradėti vykdyti darbus.

"Jeigu mes manome, kad visą kvartalą reikia vystyti iš karto savo jėgomis, rizika yra didelė, finansinių išteklių nėra, tada turime kalbėti apie akcijų pardavimą. Jei manome, kad galėtume patys pradėti darbus pritraukdami vėlesnius investuotojus, natūralu, finansinė našta nėra labai didelė. Tai priklausys nuo to, kokius turgus parengs savo norus, pageidavimus. Investicijos į dabartinę halę tokiu atveju siektų apie milijoną eurų. Mano galva, turgus yra pajėgus šitą veiksmą atlikti pats", - kalbėjo J. Simonavičiūtė.

Anot jos, jei turgus darbus pradėtų pats, paaiškėtų, kiek iš tikrųjų lėšų reikėtų ir kokiu būdu tuos pinigus rinkti: "Bijau, kad jei mes parduosime iš karto šitas akcijas, gali ir akropoliai atsirasti šitoje teritorijoje. Tai labai jautri teritorija."

Veiksmų planas - iki spalio

Įmonės "Senasis turgus" stebėtojų tarybos pirmininkas Simonas Gentvilas džiaugėsi, kad per keletą metų įmonei pavyko išbristi iš skolų, o šiuo metu jos sąskaitoje sukaupta apie 250 tūkst. eurų investicijoms. Vis dėlto politikas išreiškė nuomonę, kad ateityje reikėtų turgaus atsisakyti.

"Lietuvos savivaldybės vis dar turi aštuonis turgus, du iš jų yra Klaipėdos savivaldybėje. Laisvosios rinkos institutas visada tai pabrėžia reitinguose, kad Klaipėdos savivaldybė turi perteklinių įmonių. Kitas dalykas - ar tai netaps dar viena "Air Lituanica" ar "Vilnius veža"?" - retoriškai klausė S. Gentvilas, patikinęs, kad nepritars įstatinio kapitalo didinimui, tačiau balsuos už akcijų emisiją.

"Senojo turgaus" valdybos pirmininkas Vidmantas Jakas, dalyvavęs posėdyje, sakė, kad yra išanalizavęs galimybių studiją ir pritarė Kolegijos narių nuomonei.

"Tikrai pritariu pirmojo kvartalo vystymui. Turiu viltį tuo pačiu metu sutvarkyti antrojo kvartalo teritoriją, kuo daugiau pritraukti prekeivių, kad akumuliuotume vidinius rezervus. Jau sudaryta sutartis dėl pastato stogo sutvirtinimo, kalbamasi su architektais, koks įmanomas optimalus senojo pastato rekonstrukcijos variantas, kad neužtruktų dokumentų derinimas su atitinkamomis instancijomis. Viziją turiu, darbo pakankamai, tikiuosi pasiekti tam tikrų rezultatų, nes ši vieta reikšminga miesto gyventojams", - kalbėjo V. Jakas.

Jo žiniomis, šiuo metu turguje užimta iki 40 procentų visų prekybos vietų.

Po diskusijų ir nuomonių išsakymo Tarybos Kolegija pritarė siūlymui pavesti Savivaldybės administracijai iki spalio parengti Senojo turgaus tvarkymo veiksmų planą.