Savivaldybė nepritaria uosto bendrajam planui

Klaipėdoje susidarė neįprasta situacija, kai vienu metu rengiami du bendrieji planai. Uostamiesčio savivaldybės administracija, vadovaudamasi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 19 d. sprendimu, rengia Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimą, kuris yra savivaldybės lygmens dokumentas ir turi būti parengtas visai miesto teritorijai. Tačiau dalyje miesto teritorijos yra rengiamas vietovės lygmens Uosto bendrasis planas. Šis planas pagal tvirtinančią instituciją ir pagal tai, kad planuojamas valstybei svarbus projektas, tampa aukštesnio lygmens dokumentu nei miesto planas. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje Uosto bendrojo plano planavimo organizatoriaus funkcijas vykdanti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2017 m. birželio 13  d. pritarė uosto bendrojo plano koncepcijos variantui, kuris nesuderinamas su Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu pasirinkta miesto bendrojo plano raidos alternatyva.

Susidarius šiai situacijai ir atsižvelgiant į tai, kad Uosto bendrojo plano sprendiniai daro didelę įtaką viso miesto raidai ir aplinkos kokybei, o susisiekimui su uostu reikalingi infrastruktūros koridoriai yra už uosto ribos ir eina per miesto teritoriją, Klaipėdos miesto savivaldybė ėmėsi veiksmų, siekdama parengti darnią visos miesto teritorijos vystymo koncepciją, ir kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) atstovais bei bendrųjų planų rengėjais parengė Dalykinių sąlygų sąvadą (DSS), kurio įgyvendinimas suderintų abiejų rengiamų bendrųjų planų sprendinius, užtikrintų uosto plėtrai būtinos infrastruktūros už uosto teritorijos ribų plėtrą, atitinkamai plėtojant visą likusią miesto teritoriją. Šis dokumentas 2017 m. spalio 13 d. buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui su prašymu pritarti sąvadui ir įtraukti jame numatytas priemones į Uosto bendrojo plano sprendinius ir sprendinių įgyvendinimo programą, priimti naujus ar pakeisti galiojančius DSS minimus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu sudarė komisiją dėl išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2017 m. gruodžio 1 d. potvarkiu į šios komisijos personalinę sudėtį buvo įtrauktas Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija 2018 m. balandžio 6 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rokas Masiulis bei KVJUD direktorius Arvydas Vaitkus, pritarė DSS derybinėms kryptims su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir KVJUD. Vadovaudamiesi šiomis kryptimis Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai dalyvavo DSS svarstymuose Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Tačiau iki šiol Savivaldybė neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės aiškiai išreikštos pozicijos dėl DSS priemonių įgyvendinimo.

Klaipėdos miesto savivaldybė ne kartą – tiek viešo svarstymo metu, tiek derinimo metu – teikė pastabas ir pasiūlymus Uosto bendrojo plano planavimo organizatoriui dėl DSS priemonių įgyvendinimo.

Nesutinkame su nederinimo motyvų įvertinimu, pateiktu bendrojo plano pakartotino derinimo apibendrinimo lentelėje. Prašome, prieš tvirtinant Uosto bendrąjį planą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudarytos komisijos dėl išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo posėdyje, išsamiai apsvarstyti DSS bei parengti Savivaldybės sąlygų įgyvendinimo programą ir pritarti jos įgyvendinimui.