Savivaldybė džiaugiasi viršplaniniais milijonais

"Iš viso Savivaldybės biudžeto pajamos lyginant su 2015 metais išaugo beveik 14 procentų, arba 18 milijonų eurų. Klaipėda ir toliau išlieka viena mažiausiai paskolų turinčių savivaldybių Lietuvoje", - sakė meras Vytautas Grubliauskas.

Anot jo, per metus Savivaldybės paskolų portfelį pavyko sumažinti nuo 20,4 iki 11,6 mln. eurų. Esą faktas, kad paskolas miestas grąžina net greičiau nei numatoma pagal grafiką, įrodo atsakingą finansinę politiką.

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas džiaugėsi, jog gerus finansinius rodiklius lėmė geresnis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimas - surinkta 2,7 mln. eurų daugiau nei planuota. Pernai mieste tūkstančiu (iki 79,6 tūkst.) padaugėjo dirbančiųjų, šiek tiek susitraukė nedarbas, o GPM augino ir minimalios algos kėlimas. Be to, Vyriausybės sprendimu padidėjo savivaldybėms skiriama GPM dalis.

Be kita ko, augo pajamos iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio - vietoj planuotų 7,8 mln. eurų surinkta 8,5 mln. eurų. 2 mln. eurų daugiau nei planuota buvo surinkta ir pardavus nereikalingą ar prastos būklės Savivaldybės NT. Anot Savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento direktorės Aldonos Špučienės, pastarąsias pajamas augino iki 1998 m. privatizuoti būsto nespėję, bet tą daryti pirmumo teise dabar vėl galintys klaipėdiečiai.

Visgi ne visi rodikliai buvo tokie džiugūs - šiek tiek mažiau pajamų surinkta iš sklypų pardavimo. Nemažai sklypų buvo parduota gruodį, tad šie skaičiai pereis į 2017-ųjų biudžetą. Kiek mažiau pajamų surinkta ir už atliekų tvarkymą.

S. Budinas pripažino, jog iš poros projektų nepavyko atgauti europinių pinigų. Vienas stambesnių - 1,7 mln. eurų įvertintas Dumpių sąvartyne įrengtos filtrato valymo sistemos projektas. Kartu su Lenkija ir Kaliningrado srities miestais finansavimą projektui gavusi Savivaldybė pinigų neatgauna, nes Rusijos partneriai dėl prastos finansinės padėties neatsiskaitė su tiekėjais. Tikimasi, jog situacija išsispręs ir šiemet pinigai bus gauti.

Dalį viršplaninių lėšų planuojama panaudoti Savivaldybės skoloms padengti, jei to padaryti nepakaktų turimų likučių. Likę pinigai greičiausiai bus nukreipti į įvairių europinių projektų kofinansavimą, taip pat iš jų bus didinamas šiųmetis biudžetas.

Miesto finansininkus gąsdina Finansų ministerijos užmojai savivaldybėms pačioms nebeleisti naudoti viršplaninių lėšų - svarstoma jas sudėti į bendrą katilą ir dalinti vargingiau gyvenančioms savivaldybėms.