Šalin rankas nuo Trilapio pirties!

Trilapio gatvėje, šalia Skulptūrų parko, įsikūrusi viešoji pirtis kai kuriems klaipėdiečiams yra itin svarbi. Į ją renkamasi ne tik pasistiprinti, atgauti energiją ir sveikatą, bet ir pabendrauti. Trilapio gatvės pirtis jau seniai virtusi karštų diskusijų objektu. Už jos išlikimą karšto garo mėgėjai stojo mūru dar prieš keliolika metų, kai pirmą kartą užsimota ją privatizuoti. Pirtis palikta ramybėje po to, kai prie Savivaldybės pastato susirinkusi minia, energingai pamojavusi vantomis, gerokai atšaldė pirties uždarymo iniciatorių entuziazmą

Šių metų pradžioje, sausio 15-ąją, pirtininkams teko ir vėl suremti pečius, bandant apsiginti nuo dar vienos atakos prieš pirtį.

"Kodėl civilizuotai Europai viešųjų pirčių reikia, o LT ir Klaipėdai - ne?, "Gal indėnai mes?", "Kas nusitaikė į auksinį sklypą?", "Pirčiai - taip. Utėlėms - ne", - tokiais ir panašiais šūkiais mirgėjo protestuotojų iškelti plakatai.

Tada piketavę pirtininkai piktinosi, kad jų nuomonė niekam neįdomi. Tiesa, Seimo narys klaipėdietis Simonas Gentvilas buvo užsukęs į pirtį, pamatė ir garinę, bet su vanta ant plautų nelipo.

Miesto centre įkurtai pirčiai dar priklauso 30 arų ploto žemės sklypas, anksčiau bene labiausiai viliojęs netoliese jau byrančius senojo dujų fabriko pastatus privatizavusią bendrovę "Vaiduoklių draustinis".

Pirties uždarymo šalininkai taip pat turi savo argumentų. Per pastaruosius metus lankytojų srautas sumažėjo 23 proc. Pastatas yra daugiau nei 40 metų neremontuotas, žeria argumentus pirties privatizavimo šalininkai. Vamzdynai irgi seniai nematę remonto. Katilas keistas prieš 10 metų.

Pasitelkiamas ir toks argumentas, kad iš didžiųjų miestų tik Klaipėdoje likusi tokia relikvija ir atgyvena.

"Mažėja socialiai remtinų žmonių skaičius, visuomenė sensta ir pensinio amžiaus gyventojų daugėja, mažėja gyventojų skaičius. Be to, auga konkurencija, atsirado daug privačių pirčių su aukštesne paslaugų kokybe ir panašiomis kainomis, o ir gyventojų gyvenimo kokybė gerėja. Pirtis fiziškai ir moraliai nusidėvėjusi, reikalingos didelės investicijos", - rašoma viename iš Savivaldybės raštų.

Dėl sumažėjusio lankytojų srauto stebėtis nereikėtų, nes šoktelėjo ir paslaugų įkainiai. Be to Klaipėdoje dėl emigracijos nuolat mažėja gyventojų.

Pirties gynėjai net neabejoja, kad po kelių mėnesių naujieji šeimininkai kilstelėtų kainas, o ištuštėjus pirčiai, skelbtų bankrotą. Pastatą įsigijusi kokia nors antrinė įmonė į pirties paslaugas nusispjautų.

Jeigu pirties naikinimo iniciatoriai anksčiau ar vėliau laimės, greičiausiai bus nuspręsta ją parduoti - skelbiant viešųjų pirkimų konkursą.

Pirties gynėjai budrūs

"Apsilankius pirtelėje dingsta visi radikulitai, nugaros skausmai, kūnas atsipalaiduoja. Tai puikiai "atstato" sveikatą. Susirenka draugų ratas, pabendraujame, reikalus išsprendžiame. Viešos pirtys buvo populiarios jau Romos laikais, - teigia "Trilapio" pirties išlikimo gynėjas Šarūnas Jagminas. - Pirtį esu pamėgęs nuo mažumės, kai pasikaitinti čia atvesdavo tėvai. Pirtyje lankausi jau kokius 45-erius metus."

Šarūnas jau seniai yra prasitaręs, kad ginsiąs pirtį ir, jei reikės, kartu su kitais pirtininkais net nuogas eis pas valdžią.

"Tikrai eisim ir bus gėda mūsų valdžiai visoje Europoje. Jei pirtis bus privatizuota, bus pažeistas viešasis interesas. Žinoma, pirčių yra, tačiau jos privačios. Jas reikia iš anksto užsisakyti. O šioje renkasi įvairus kontingentas - ir verslininkai, ir paprasti miestelėnai. Jei šios pirties neliks, tegul tada pirmiausiai pastato kitą", - kalbėjo Š.Jagminas.

DARBUOTOJAI. Šiuo metu įmonėje dirba 13 žmonių.

Klaipėdietė Emilija skundėsi, kad kasmet ją persekiodavo įvairūs negalavimai. Ypač vargino bronchitas. Prieš pusmetį, žiemą, ją kažkur perpūtė skersvėjis, užklupo staigus bronchitas. Viena kaimynė patarė, kad geriausiai bronchitą gydo garinė pirtis. Išbandė, patiko ir dabar čia vaikšto labai dažnai.

Trejus metus pirties malonumais besilepinantis Darius prisipažino, kad po pirties visą parą jaučiasi kaip naujagimis. "Gerai išsipėręs vanta jaučiuosi kaip antrą kartą gimęs, - juokiasi jis. - Po pirties čia galima pasimėgauti puodeliu žolelių arbatos - veikia baras."

Paslaptis - puiki garinė

Į pirtį Trilapio gatvėje užsuka ir nuosavus namus bei pirteles turintys žmonės. Jų nuomone, tokios puikios garinės kitur nė su žiburiu nerasi. Uždarius Trilapio gatvės pirtį, labiausiai nukentėtų pensininkai. Didėjant mokesčiams už vandenį, šilumą, vis daugiau senjorų savaitgaliais specialiai traukia į pirtį nusiprausti, pašildyti sąnarių.

Viešoji pirtis neapleista: šeimininkai savo lėšomis suremontavo patalpas, įsigijo naują dujomis kūrenamą per 12 tūkst. eurų vertės garo katilą.

"Nesikėsinkite į pirtį, mes ją ginsime krūtine. Kai bus pastatyta nauja, su senąja darykite, ką tik norite", - sumanymą privatizuoti pirtį smerkia karšto garo gerbėjai.

Skubėjimo nebus

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas nėra nusiteikęs skubėti kirsti iš peties. Prieš porą mėnesių jis prasitarė, kad neskubės teikti šio projekto Tarybai svarstyti.

"Prisimenu dar sausį vykusį vizitą į pirtį ir duotus pažadus. Kadangi Savivaldybės administracijai buvo duotas pavedimas plačiu spektru įvertinti pirties veiklą ir kartu nustatyti preliminarią kainą, administracija tą ir padarė. Tad pagal tolesnes procedūras tai tarsi turi nugulti į sprendimo projektą. Natūralu, kad šis projektas pradedamas svarstyti komitetuose. Manau, nieko blogo, kad dabar tiesiog bus paviešinta akcijų kaina, bet aš tikrai neskubėsiu teikti šio projekto Tarybai svarstyti, kol nėra išnaudoti pačios pirties administravimo resursai. Toks sprendimo projektas Taryboje vargu ar sulauktų pritarimo", - šių metų gegužę akcentavo miesto galva.

CITATOS

Bendrovės "Vildmina" direktorius Vytautas Eitmanavičius: "Objekto pardavimo šmėkla pasirodo jau ne pirmą kartą".

Jūrininkų ligoninės vyr. gydytojas, miesto Tarybos narys Jonas Sąlyga: "Gyventojai sako, kad pirtis labai reikalinga miestui. Tokiais sprendimais pablogintume sąlygas socialiniu ir sveikatos požiūriu."

Šarūnas Jagminas: "Labai įdomu būtų paklausti, kiek jie tikisi išgydyti žmonių už tuos pinigus, kuriuos gaus pardavę pirtį? Juk pirtis taip sveika. Mums aiškina, kad pirtis - ne Savivaldybės funkcija, bet juk ir turgus - ne Savivaldybės funkcija, o į jį kiša didžiausius pinigus. Kodėl?"

Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Skrabulienė: "Deklaruojame Klaipėdą kaip sveiką miestą, o uždarome vietą, kur žmonės gali praustis. Galbūt yra daug žmonių, kuriems tai yra vienintelė vieta, kur jie gali nusiprausti."

Klaipėdos tarybos narys Algirdas Grublys: "Ten ne tik pastatas, bet ir didelis sklypas, todėl bet kuris investuotojas norės maksimaliai panaudoti teritoriją ir gauti pelno. O koks pelnas iš pirties? Klaipėdiečiams ji labai svarbi dėl tradicijų. Šią pirtį lanko ištisos kartos. Nepasitarus su žmonėmis įtraukti ją į privatizuojamų objektų sąrašą būtų neteisinga."

ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas: "Kai pirmą kartą užėjau į "Trilapį", pasijutau tarsi prieš 20 metų. Tačiau po pirties ir masažo, šiltai pabendravęs su vietine bendruomene bei labai paslaugiu ir maloniu aptarnaujančiu personalu, supratau, kad "Trilapis" - tai ypatingas kultūrinis paveldas Klaipėdos bendruomenei. Tuo dar labiau įsitikinau sekdamas diskusijas dėl jo galimo uždarymo. Žmonės, su kuriais man teko bendrauti pastaruoju metu lankantis Klaipėdoje, labai giria ir pasisako už "Trilapį". Laukiu, kada vėl turėsiu galimybę čia apsilankyti, nes kituose Lietuvos miestuose tokių pirties paslaugų ir tokios pirtininkų bendruomenės man neteko pažinti."

Seimo narys Simonas Gentvilas: "Trilapio pirtyje pirmą kartą apsilankiau prieš metus. Iš smalsumo. Po to jis mane ten atvedė dar keletą kartų. Netikėjau, jog tokia vieta gali egzistuoti modernioje Klaipėdoje. Tai labiau ne vieta, o bendruomenė. Rekomendavau ten nueiti net keletui universiteto mokslininkų, kad pajustų viešą bendruomenę. Visą gyvenimą augęs ne kaime, o mieste, turiu pripažinti, jog Trilapio pirty pirmą kartą supratau kas yra pirties kultūra ir tradicijos."

Verslininkas, UAB "Pamario dvaras" savininkas Teisutis Matulevičius: "Šioje pirtyje užaugo kartos, tai yra mūsų kultūros ir bendruomenės dalis. Kai kas iš miesto valdžios nusprendė, kad pirtį Trilapio gatvėje reikia uždaryti, nes čia vaikšto "bomžai" ir kiti utėlėti benamiai miestiečiai. Pirtis neva baigia sugriūti, nesurenka pinigų, valstybė ją turi išlaikyti ir t. t. Ketvirtadienį pravažiuokite pro šią pirtį ir pažiūrėkite, kokio lygio automobiliais "bomžai" į ją suvažiuoja. Laimei, mums pavyko išsiaiškinti, kad ši pirtis yra pelninga.

Kai čia pirmąkart atvežu žinomus tautiečius, jie apakę sako, čia vokiečius reikia vežti, reikia ekskursijas rengti. Nustemba, kad Klaipėdoje yra tokia unikali vieta.

Trilapio pirtyje veikia tikra garinė pirtis. Niekas į suolų ir dubenėlių kokybę čia nekreipia dėmesio. 

Naujos pirties paprastai nepastatysi. Pastatyti pastatysi, bet ji stovės tuščia. Pirtis turi turėti savo aurą ir ilgą istoriją. Tu negali kokiame nors kabinete įsirengti pirties. Čia turi nuolat lankytis ištisos kartos, kad pirtis taptų tikra pirtimi.

Pirtis - tai geros emocijos, tai mieli prisiminimai.

Dabar puoselėju idėją susodinti visus pirtininkus ir jų veidus įamžinti piešiniais. Įrėminti ir taip pabrėžti, kad kitos tokios unikalios vietos Lietuvoje nėra. Tiesa, Druskininkai neseniai turėjo, bet nesugebėjo išsaugoti ir uždarė.

Daug kas turi savo nuolatinį laiką. Mano laikas yra ketvirtadieniais 18 valanda. Aš esu ketvirtadieninis. Yra penktadieniniai, šeštadieniniai ir taip toliau. Šeštadienį, būna, ateini 16 valandą ir išgirsti aplinkinius juokaujant - atseit ko čia atėjai ne savo laiku?
Beje, mes patys kas pusę valandos čiumpame į rankas skudurus, plaunamės ir švarinamės.

Pirtį jau nori uždaryti ketvirtą kartą. Net mano žmona, kuri nemėgsta tos pirties, pagrasino, sako, tegul tik jie pabando ją uždaryti. Ji džiaugiasi, kad aš, jos vyras, iš šios pirties visada grįžtu blaivus, įgavęs naujų jėgų ir pailsėjęs.

Kai reikėjo apginti šią pirtį, mes per pusdienį surinkome 2 000 parašų.

Mes iš valdžios nieko neprašom. Šiandien pirtis jau yra sukaupusi per 140 tūkstančių eurų. Už šiuos pinigus galima remontuoti, nors mums nieko netrūksta, mums ir dabar gerai."

UAB "Vaidenta" direktorius Audrys Leščius: "Pirtis yra paskutinė užuovėja labiausiai socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Ypač senjorams. Tie, kas turi pakankamai pinigų, į šią problemą gali ir nusispjauti. Jie ras kur nors kitur.

Nors tokios auros kitur gali ir nerasti. Kaip senyvos moteriškės vaikšto į bažnyčią, po to dalijasi vietinėmis naujienomis, taip ir vyresni vyrai turi vietą, kur gali susirinkti, pasišnekėti. Atsigerti arbatėlės, atgauti jėgas. Sunku apsakyti, kiek teigiamų emocijų jie patiria. Neretai jie gyvena vieniši, tad norint atimti iš jų tą retą galimybę pasižmonėti, pailsėti, jų vienintelę šventę, reikia turėti akmeninę širdį.

Įmonė, kuri privatizuotų šią pirtį, sumokėjusi milijoninę sumą tikrai didelio verslo čia nepadarys. Pirtis sudėtingas verslas. Greičiausiai viskas iš karto bus uždaryta, nugriauta ir veikla pakeista.

Kad privatizuoti objektai nebetęsia buvusios veiklos, geriausiai iliustruoja privatizuotų kino teatrų likimas.

Savivaldybės pareiga išlaikyti tokį objektą, kuris yra gausiai lankomas.

Aš atsimenu šią pirtį nuo pat vaikystės, gal nuo atidarymo. Prieš tai aš eidavau į pirtį Daukanto gatvėje. Pamenu tokias detales, kai čia, Trilapio gatvės pirtyje, stovėjo alaus aparatai, alus kainavo po 20 kapeikų, žirniai - po tris.

Jei įmonė pelninga, kam kelti bangas? Duok Dieve, kad Klaipėdoje veiktų kuo daugiau tokių pelningų įmonių. Kam kišti rankas prie to, kas teikia naudą? Tik tas, kuris nė karto čia nebuvo apsilankęs, Trilapio gatvėje įsikūrusią pirtį galėjo išvadinti šiurpia sovietmečio atgyvena."

Krepšinio treneris Grigorijus Pancerovas: "Į pirtį Trilapio gatvėje vaikštau gal nuo kokių 1975-ųjų metų. Šios pirties jokiu būdų negalima atiduoti.

Jau kelios kartos čia lankosi, dauguma lankytojų čia jaučiasi kaip namie.
Be to, nuolat prisijungia ir naujų narių. Žodžiu, mus visus čia viskas tenkina. Kalbos apie netvarką ar alaus girdyklą yra tik priekabių ieškojimas. Netikiu, kad kas nors apie šią pirtį gali blogai atsiliepti."

Krepšininkas Gintaras Krapikas: "Kai stovyklaudavom Klaipėdoje, dažnai čia maloniai praleisdavau laiką. Kiek tokių pirčių Klaipėdoje liko? Paskutinė? Apie kokį dar uždarymą galima kalbėti. Nesąmonė. Jei būsiu tėviškėje, vėl čia būtinai užsuksiu."

Buvęs Neringos meras Andrejus Vaičiulis: "Neginčytinai palikti. Jeigu pirtis išsilaiko iš žmonių pinigėlių, vadinasi, ji yra reikalinga. Palangiškiai renčiasi SPA centrą ir miestiečiams statys paprastą kaimišką viešąją pirtį. Ką, jie kvailesni negu mes? O Klaipėdoje net statyti nereikia. Turim. Kai kas sako, kad tai ne socialinis projektas. Kategoriškai nesutinku. Yra klaipėdiečių, kurie neturi karšto vandens, vonios. Kur jiems eiti? Ką mes jiems galėsim pasiūlyti, jei uždarysim paskutinę pirtį? Pasiūlysim eiti į brangius sporto klubus? Politikus išrenka miestiečiai, todėl jie ir turi pasirūpinti visais rinkėjais. Ir tais, kurie negali sau leisti prabangių SPA centrų paslaugų."

Buvęs "Atlanto" futbolininkas Rimantas Žvingilas: "Apie jokius uždarymus negali būti nė kalbos. Tai būtų didelė skriauda visiems pirties lankytojams. Mes atimtumėm iš mūsų senjorų relikviją, juk dauguma iš jų ateina čia tiesiog praleisti laiką. Senjorai čia ateina pailsėti, sukrapštę paskutinius pinigėlius. Pirtis išsilaiko, ir tai yra svarbiausia."

AR ŽINOTE, KAD...

Viešoji pirtis Klaipėdoje veikia nuo 1974 metų.

UAB "Vildmina" 100 proc. akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei.

Pirties patalpų plotas siekia 827 kv. m, joje vienu metu švarintis gali iki 60 žmonių.

Šiuo metu įmonėje dirba 13 žmonių.

2016 m. sausio 1 d. bendrovės įstatinis kapitalas buvo 145 409 Eur.

"Vildmina" per 2015 metus uždirbo 8,4 tūkst. eurų, iš kurių 5 tūkst. eurų dividendų pervedė Savivaldybei.

UAB "Vildmina" valdomas pastatas su visais įrenginiais įvertintas 500 tūkst. eurų.

Viešąją pirtį dažniausiai lanko mažesnes pajamas gaunantys miestiečiai: suaugusieji už vizitą moka 6, senjorai - 5 eurus.

Socialiai remtiniems asmenims, neįgaliesiems, vaikams iki 12 metų bilietas kainuoja 3 eurus.

Pernai uostamiesčio viešosios pirties paslaugomis pasinaudojo apie 33 tūkst. žmonių - daugiau nei pusė jų buvo pensininkai ir neįgalieji.

Anksčiau Klaipėdoje veikė aštuonios viešosios pirtys, kurių Savivaldybė nefinansavo.

Visos Savivaldybei priklausiusios pirtys išnyko po to, kai buvo privatizuotos. 

Išlikusi pirtis Trilapio gatvėje visuomet dirbo pelningai.

Dar viena nedidelė viešoji pirtelė veikia Smiltynės gelbėjimo stotyje.

Vienintelę Klaipėdos viešąją pirtį visoje Lietuvoje išgarsino unikalūs ekstremalių pojūčių mėgėjų organizuojami turnyrai "Duokim garo!" - jų dalyviai varžosi, kas ilgiau ištvers karščiu tvoskiančioje garinėje.

Pirmojo turnyro "Duokim garo!" nugalėtojo klaipėdiečio verslininko Rimanto Žilinsko rezultatas įrašytas į Lietuvos rekordų knygą - 80 laipsnių karščio garinėje vyras išbuvo 45 minutes ir 22 sekundes.

Komentarai internetinėse svetainėse

Alina: "Puiki pirtis ir visuomet pilna žmonių. Gaila, jei klaipėdiečiai praras tokią nuostabią sveikatinimosi vietą. Juk pirtininkui svarbi garinė ir jokios prabangos nereikia."

Darius: "Atsimenu, prieš 30 metų su tėvuku ir mama nueidavom. Ten būdavo alaus, džiovinto sūrio, moterys į kairę, vyrai - į dešinę. Tada mes buvome vaikai ir į garinės viršų nelipdavom, nes būdavo per karšta. Nebėra dabar tokių pirčių. Kitą savaitę reiks užsukti po 30 metų pertraukos."

ŠALIN RANKAS NUO TRILAPIO PIRTIES! "Gulsim kryžium, pliki piketuosim, bet pirties neatiduosim! Nedrįskit daryti tokios nesąmonės, tuo labiau kad pirtis nėra nuostolinga."

Usninukas: "Labai gera ir tikra pirtis. Manau, kad ir visai pelninga - paskaičiuokite pirties dieną, kiek žmonių ten pereina. Aš turiu finansinę galimybę rinktis kokią noriu miesto pirtį, bet be Trilapio ir Smiltynės pirtelės nėra nieko verto dėmesio. Na, o jeigu atiduosime Trilapį privatininkui, tai gero nesitikėkite."

Stanislava ir Jevgenijus: "Labai prašome neuždaryti šios vietos. Labai gera pirtelė, mes ten einam kelis kartus per savaitę, labai linksmai pasibūnam, labai geras kolektyvas".

Drąsuolė: "Kaitinimasis pirtyje yra vienas seniausių odos valymo būdų."

Senjorė: "Labai reikia pirties pietinėje miesto dalyje, gal laikas apie tai pagalvoti miesto valdžiai."

Pensininkai: "Klausimas, kiek dar liko neprivatizuotų pirčių? Ar paprastam žmogui bus įmanoma bent kartą savaitėje nusimaudyti? Tai gal palikite bent vieną."

Straipsnio iniciatorius - UAB "Vaidenta"