Rytoj dienraštyje "Vakarų ekspresas" skaitykite apie naują V. Čepo knygą "Siena"
Straipsnio pavadinimas: "Kol bent vienas neteisingai nuteistas tūno kalėjime, mes nesame laisvi".
Už poros savaičių leidykla „Tyto Alba“ Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje pristatys naują rašytojo Vytauto Čepo romaną „Siena“. Ta proga „Vakarų ekspreso“ svetainėje pakalbinome knygos autorių ir pasidomėjome apie romano atsiradimo peripetijas, jame paliestas temas, aktualumą ir galimas visuomenės reakcijas.
- Jei ne paslaptis, apie ką ta „Siena“? Tikiuosi, kad ne apie mūrininkus.
- Būtent apie mūrininkus, bet ne apie tuos, kurie mums stato namus, o apie tuos, kurie stato neįveikiamas sienas tarp valstybės ir visuomenės, tarp žmonių ir jiems tarnauti sukurtų teisėsaugos institucijų.
Apie du pasaulius, vieną - mūsų nepriklausomybės architektų įvardintą kirmėlynu ir kitą - giminių, šeimų, partinių klanų, paminančių visas įmanomas moralės normas ir gimdantį nebaudžiamumo, abejingumo, godumo, nekompetencijos monstrus.
- Tai kažkokia Lietuvoje iki šiol dar nežinoma kriminalinė istorija?
- Priešingai, Lietuvoje ji gerai žinoma, apie ją prieš kelerius metus plačiai rašė spauda, buvo kuriami televizijos reportažai. Romane yra kriminalinių siužetų, tačiau tai tik instrumentas, būdas parodyti, kiek supuvusi ir neaišku kam tarnaujanti mūsų teisėsauga. Visa, pradedant tyrėjais, baigiant Aukščiausiuoju teismu.
Tačiau tai ne kriminalinis romanas, juoba ne meilės istorija, nors viskas, kas ten vyksta, kyla iš nemeilės valstybei, sau, savo artimui, iš neišmatuojamo abejingumo, kartu tai ir ne nuotykių romanas, nors viskas baigiasi…(toliau nepasakosiu, nes bus nebeįdomu skaityti).
- Jei ne kriminalinis, ne meilės, ne nuotykių, tai kas tai?
- Tai Lietuvoje dar retas dokumentinis romanas apie tris vyrus, kurie tinkamai neištyrus nusikaltimų buvo pripažinti kaltais ir nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
- Nori pasakyti, kad Lietuvos kalėjime už nusikaltimus kurių nepadarė teismų iki gyvos galvos kalėti nuteisti sėdi trys žmonės?
- Aš ne teisėjas ir negaliu taip kategoriškai teigti, tačiau, kad nusikaltimai nepilnai ištirti kad visai nenagrinėti nepatogūs procesui įrodymai, kad kai kurie jų buvo slepiami, kad byla nagrinėta šališkai, kad pažeista daugybė Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių ir elementarios žmogaus teisės, akivaizdu net paviršutiniškai pavarčius dokumentus.
- Ar daug jų vartei?
- Ne varčiau, o studijavau ir ne dieną ar dvi, bet pusę metų po dešimt valandų per dieną. Analizavau, lyginau, tikslinau datas, braižiau schemas, susitikau su nuteistaisiais, konsultavausi su specialistais.
Visą straipsnį skaitykite rytojaus - šeštadienio- dienraščio "Vakarų ekspresas" numeryje.
Rašyti komentarą