Rūšiavimas - kiekvieno žmogaus pareiga

"Nereikia pritarti piktinimuisi dėl perpildytų konteinerių, bet reikia priversti žmones rūšiuoti atliekas. Krūvos popieriaus išmetamos į šiukšlių konteinerius, nors šalia yra tie "varpeliai". Popierius turėtų būti dedamas į popieriaus "varpelį", plastikas - į plastiko, stiklas - į stiklo. Įprasti konteineriai būtų pustuščiai, jeigu būtų teisingai rūšiuojamos atliekos ir laiku išvežami "varpeliai", - nuomonę išsakė K. Norkus.

Klaipėdietis sakė, kad pats ne tik rūšiuoja, bet ir kompostuoja atliekas. Jis pabrėžė, kad nepritaria tokiam šiukšlių atsikratymo būdui, kokį propaguoja dauguma žmonių - tiesiog sumetant į bendrus konteinerius.

"Aš pykstu ant žmonių, kurie viską tiesiog suverčia į konteinerį. Turi būti teisingas požiūris į gamtą, į antrines žaliavas. Jeigu kiekvienas, besiskundžiantis dėl perpildytų konteinerių, visus savo namo gyventojus suburtų rūšiuoti šiukšles, situacija būtų visai kitokia. Reikia rodyti pavyzdį, o ne piktintis", - kalbėjo K. Norkus.

Jis kėlė klausimą, kodėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) ne skatina žmones aktyviau rūšiuoti atliekas, o tiesiog didina konteinerių skaičių. Esą padėtis nuo to nesikeičia, tik nerūšiuotomis atliekomis užpildoma daugiau konteinerių.

KRATC atstovas spaudai Arūnas Liubinavičius sakė, kad Klaipėdos savivaldybė ir KRATC atsako už komunalinių atliekų sutvarkymą, t. y. tų atliekų, kurios netinkamos rūšiuoti ir išmetamos į bendrus konteinerius. O stiklo, popieriaus, plastiko, tekstilės atliekų surinkimą organizuoja verslininkai.

"Lietuvoje yra bent trys organizacijos, kurios atsakingos už šių atliekų tvarkymą. Vis dėlto situacija yra graudi, nes tos organizacijos nesurenka pakankamai pinigų, kad apmokėtų tų atliekų sutvarkymą. Jie yra sudarę sutartis su privačiais vežėjais, kurie turėtų ištuštinti tuos konteinerius. Jos taip pat turėtų šviesti ir auklėti žmones, kad rūšiuoti yra reikalinga, prasminga ir vertinga. Savivaldybė šioje vietoje yra kaip koordinatorius, o KRATC - to koordinatoriaus padėjėjas", - aiškino A. Liubinavičius.

Jo teigimu, Savivaldybė mieste ėmėsi įrengti požeminius ir pusiau požeminius konteinerius. Šiemet jie bus statomi visame mieste. Žadama, kad vietose, kur bus įrengtos naujos konteinerių aikštelės, bus konteineriai ir komunalinėms atliekoms, ir rūšiavimui.

"Rūšiavimo sistema yra tobulinama. Kai kur yra tokia situacija, kad komunalinių atliekų konteineris stovi šalia namo, o rūšiavimo konteineriai - už kelių namų. Kai bus įrengtos naujos aikštelės, žmogus vienu ėjimu galės išmesti ir išrūšiuotas atliekas, ir komunalines atliekas", - vylėsi A. Liubinavičius.

Teigiama, kad, pagal europinius normatyvus ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus, Klaipėdos mieste konteinerių yra pastatyta daugiau nei reikia.

"Savivaldybė ir KRATC stengiasi skatinti atliekų rūšiavimą. Pradedame nuo darželinukų ir mokyklinukų, nuo mažiausiųjų, auklėjame, rodome įvairius filmukus, kitą edukacinę medžiagą. Tai yra daroma pagal turimus resursus, - sakė A. Liubinavičius. - Kita vertus, rūšiavimo procesas Lietuvoje vyksta jau daugiau nei 15-20 metų ir kiekvienas sąmoningas žmogus žino, kad tai reikia daryti. Be to, ir miesto tvarkos taisyklėse yra parašyta, kad Klaipėdos gyventojai privalo rūšiuoti - atskirti perdirbamas atliekas nuo neperdirbamų. Tai yra prievolė, pareiga, tad yra privaloma laikytis taisyklių."

Atliekų netvarkymas, pasak pašnekovo, yra lygiai toks pat administracinis nusižengimas, kaip ir eismo taisyklių pažeidimas.Yra apeliuojama į sąmoningumą, iškart nebaudžiama piniginėmis baudomis, tačiau tai ne visada yra veiksminga.

A. Liubinavičius pabrėžė, kad Klaipėdos apskrityje rūšiavimo rezultatai gerėja. Pasak jo, paskutiniųjų penkerių metų tendencija yra vis didėjantis išrūšiuojamų atliekų kiekis. Taigi sakyti, kad procesas nejuda, irgi negalima. Viskas juda gera linkme, tačiau taip, sąmoningesni žmonės mato, kad dar trūksta pastangų, jog padėtis būtų geresnė.

"Visuomenės sąmoningėjimas yra ilgalaikis procesas ir per vieną dieną negalime padaryti, kad visi būtų tvarkingi, rūšiuotų atliekas ir panašiai. Reikia, kad žmogus pats suprastų, kad tai yra naudinga jam, jo aplinkai, jo sveikatai, jo vaikams. Tik tada procesai pajudės sparčiau", - komentavo KRATC atstovas.