Rusakalbių studentų patirtis Klaipėdoje: unikali kultūra ir išankstiniai stereotipai

LCC tarptautiniame universitete verslą studijuojanti ketvirtakursė Anastasija Tokareva apgailestavo, kad teko susidurti su išankstiniu nusistatymu prieš rusiškai kalbančius žmones.

"Daug kartų teko patirti, kad vos pamatydavo gydytojas mano pasą, nustodavo su manimi kalbėti rusų kalba. O kartą gydytojas išvis pasakė: "Pasikviesk draugę, kuri vertėjaus, nenoriu kalbėti rusiškai", - pasakojo A. Tokareva, atkreipusi dėmesį, kad gydymo įstaigose retas specialistas kalba anglų kalba.

Ne ką geresne patirtimi dalijosi ir anglų kalbą ir literatūrą studijuojanti trečiakursė Polina Gračiova.

"Jaunas gydytojas truputį kalbėjo angliškai, tačiau mes vienas kito nesupratome, todėl jis neišrašė vaistų nuo bronchito ir jis komplikavosi į plaučių uždegimą", - savo pirmąjį vizitą gydymo įstaigoje prisiminė studentė.

Vis dėlto kito apsilankymo metu sekėsi geriau ir su kita gydytoja pavyko susikalbėti.

Mokėti lietuvių kalbą - privalumas

LCC tarptautiniame universitete kiekvienas kitatautis turi privalomas lietuvių kalbos pamokas, kurių metu išmoksta naudingų frazių ir žodžių. Rusakalbiams lietuvių kalbos gramatika - įkandamas riešutėlis, tačiau linksniai ir galūnės - jau visai kas kita.

Kai kurie lietuvių kalbos žodžiai rusakalbiams skamba pažįstamai, todėl jiems yra lengviau mokytis kalbos, negu, pavyzdžiui, studentams iš Amerikos.

Vis dėlto studentai sutaria, kad kalbą reikia vartoti kiekvieną dieną, kitaip pamirši.

"Nemanau, kad įmanoma išsiversti Lietuvoje nemokant lietuviškai. Reikia žinoti produktų pavadinimus ir bent jau įprastus žodžius", - svarstė A. Tokareva.

O štai P. Gračiova laikėsi kitokios nuomonės: "Išgyventi Lietuvoje be kalbos įmanoma, nes jaunimas kalba angliškai, o vyresnio amžiaus žmonės - rusiškai. Nors jie ne visada noriai kalba rusų kalba, todėl kartais įvyksta nesusipratimų."

Lietuva - įvairiaspalvė

Iš Kaliningrado atvykusi Polina Smirnova studijuoja šiuolaikines komunikacijas. Pirmą kartą ji viešėjo Klaipėdoje su šeima būdama šešiolikos, aplankė Nidą. Žmonės tuo metu merginai pasirodė malonūs, o gamta - įstabi, daug švaresnė. Tą kartą Polina pamanė, kad būtų visai smagu gyventi Klaipėdoje. Nutiko taip, kad po kelerių metų ji atvyko studijuoti būtent į Klaipėdą.

Trečius metus uostamiestyje studijuojanti P. Smirnova prisipažino, kad Lietuvoje jai yra daug jaukiau negu gimtajame mieste, čia ji jaučiasi labiau pasitikinti savimi.

P. Gračiova - iš Sankt Peterburgo, tad atvykus į Klaipėdą ją nustebino pustuštės gatvelės, tai, kad mažai turistų, žmonių, automobilių.

"Pasijutau it miestelyje iš pasakos", - šyptelėjo P. Gračiova.

Viena jos mėgstamiausių vietų - Melnragės paplūdimys, tačiau įdomiausia buvo vaikštinėti Olando Kepurėje. "Nors pavasarinis vėjas buvo šaltas, o vanduo ledinis, mes vis vien paplūdimiu ėjome basomis", - atsiminė studentė.

P. Gračiova sako, kad lietuviai saugo savo unikalią kultūrą ir įvairius jos niuansus.

"Čia yra gausu išskirtinių tarmių, įvairių tradicijų - net ir nedidelėje teritorijoje. O Rusija mažiau bando išsaugoti savo kultūrą, tarmes. Lietuvoje taip pat yra labiau jaučiama europietiškų vertybių ir gyvenimo būdo įtaka", - nuomonę išsakė studentė.