Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl galimai rekordinio kyšio Lietuvoje reikalavimo. Šis tyrimas pagreitį įgavo, kai 2013 m. kovo pabaigoje STT Klaipėdos valdybos agentai sulaikė kelis asmenis, kurie už bankrutuojančios bendrovės 31 mln. litų kreditorinio reikalavimo pripažinimą neva pareikalavo ir susitarė priimti net 5,75 mln. litų neteisėtą atlygį.
Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nepavyko rasti įrodymų, jog reikalauta kyšio. Nepadėjo ir tai, kad veikta pagal kruopščiai prokurorų ir STT agentų parengtą planą bei teismo patvirtintą nusikalstamos veiklos imitavimo modelį.
"Taip, mano toks sprendimas. Nėra įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog buvo reikalauta kyšio. Jei jų būtų, tada su kaltinamuoju aktu baudžiamoji byla keliautų į teismą. Tačiau šis sprendimas dar neįsiteisėjo, tad ikiteisminis tyrimas oficialiai dar nenutrauktas. Nutarimą dar galima skųsti ir greičiausiai tai bus padaryta. Todėl nieko daugiau nenorėčiau komentuoti", - sakė V. Gulenkovas.
Įtarta, kad milijonų litų iš bendrovės "Statega" vadovo Vladimiro Stefanovo reikalavo uostamiestyje esančio verslo centro "Neapolis" bankrotą administruojančios bendrovės "Valeksa" bankroto administratorius Darius Daubaras ir tarpininkavęs sostinės advokatas Tomas Puzinas.
V. Stefanovo interesams atstovaujanti advokatė Svetlana Baracevičienė neslepia nuostabos, kad apie įrodymų neturėjimą prabilę prokurorai "užmiršo" pasirašytą garantinį raštą, pagal kurį įsiteisėjus taikos sutartims "Stategos" didesnis nei 31 mln. litų finansinis reikalavimas būtų teikiamas teismui kaip neginčijamas.
"Pagal įstatymus kyšio reikalavimas yra baigtinis nusikaltimas. Paprašė, nors ir nedavė, jau padarytas nusikaltimas. Davimas yra tik procedūra. Garantinis raštas buvo modelio tikslas. Ne duoti pinigus, o išgauti rašytinį patvirtinimą, už ką pinigai reikalaujami. Prokuroro nutarimą tikrai skųsime ir, jei Lietuvoje nerasime teisybės, kreipsimės į Europos teismus", - tvirtino S. Baracevičienė.
50 proc. "Neapolio" akcijų po atliktų mainų įgijęs V. Stefanovas, net ir sumokėjęs šios bendrovės daugiau nei 31 mln. litų skolą bankui, nerado bendros kalbos su likusias akcijas valdžiusiu ir jas parduoti atsisakiusiu verslininku Romu Grigalevičiumi. Iškėlus "Neapoliui" bankroto bylą, STT įtarė, kad pastarasis pasiekė, jog jį administruotų pageidaujamas bankroto administratorius. Pasak S. Baracevičienės, teisinį išsilavinimą turintys asmenys labai greitai pasinaudojo galimybe padaryti "biznį" ir pareikalavo įspūdingo kyšio.
Įtarta, kad D. Daubaras "Neapolio" bankroto administratoriumi paskirtas ne be Klaipėdos apygardos teismo teisėjo Audriaus Saulėno pagalbos. Praėjusių metų rugsėjį už teisėjo vardo pažeminimą jį prezidentė Dalia Grybauskaitė atleido iš pareigų. Prezidentūros teigimu, teisėjo etiką pažeidžiantys A. Saulėno veiksmai išaiškėjo atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamos teisininkų ir bankroto administratorių veiklos bei stambaus masto kyšininkavimo. Nustatyta, kad būdamas asmeniškai pažįstamas ir palaikydamas draugiškus santykius su bankroto administratoriumi, teisėjas nenusišalino nuo bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo, taip pažeidė Konstituciją, Teismų įstatymą, proceso įstatymus ir Teisėjų etikos kodeksą.
Rašyti komentarą