Raudonoji tvora: remontas be pabaigos

Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigė, kad darbus atliekančiai bendrovei "Ivra" buvo raštu išsiųstas prašymas darbus per šalčius sustabdyti, kad vėliau nekiltų problemų dėl kokybės, tačiau užvakar darbininkai dar darbavosi. Pastoliai buvo nurinkti tik vakar.

Pasak I. Šakalienės, 2015-aisiais tvoros remontui ir impregnavimui buvo skirta 42 tūkst. eurų. Už šią sumą buvo pakeista 212 kv. m mūro ir impregnuoti 625 kv. m tvoros.

"Šiais metais tvoros remontui bus skirta dar beveik 48 tūkstančiai eurų - planuojama atlikti panašų kiekį darbų. Darbai atliekami tik ten, kur nustatytas tvoros irimas. Statybininkams mokame pagal įkainius už kvadratinį metrą", - sakė skyriaus vedėja.

I. Šakalienė sutiko, kad tvoros remontas yra "užprogramuota problema". Pati tvora yra betoninė, keraminės plytos yra tik dekoratyvinės ir dengia apie 3 tūkst. kv. m plotą. Laikui bėgant jos pradeda irti ir kristi ant automobilių.

"Kiek aš dirbu, regis, jau trečią kartą ši tvora remontuojama. Anksčiau buvo remontuoti mažesni jos plotai. Netvarkome tų pačių vietų, kurios jau buvo tvarkytos", - tikino pašnekovė.

Paklausta, ar nebūtų racionaliau ir ekonomiškiau nuardyti raudonas plytas ir paprasčiausiai nutinkuoti tvorą, I. Šakalienė kalbėjo: "Tokie sprendimai ne taip paprastai daromi. Raudonų plytų statiniai - skiriamasis Klaipėdos ženklas. O kad ne visada jiems tinkamos sąlygos, kad pernelyg agresyvi aplinka ir dar druskos kliūva, tvoros projektuotojai savo laiku neįvertino. Tad nepigi ta siena. Jeigu daryti kapitaliai, reikėtų iš viso naują tvorą tverti."

Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda priminė, jog sprendimas remontuoti raudonų plytų tvorą keičiant susidėvėjusias, dar sovietmečiu sumūrytas plytas buvo priimtas prieš aštuonerius metus.

"Manau, kad buvo priimtas ne blogiausias variantas. Tuomet valdžia neturėjo tiek lėšų, kad atnaujintų visą sieną, tad nuspręsta plytas keisti etapais. Dabar sienoje mūrijamos plytos visai kitokios kokybės, ilgaamžės. Jos netrupančios, pagamintos užsienyje ir laikys ilgiau nei 25 metus. Be to, naudojama papildoma priemonė - senosios plytos impregnuojamos, taip uždaromos jų poros, kad į jas nepatektų vanduo, nesusidarytų ledas ir nebūtų pažeidžiama struktūra. Tad tikimės, kad kitas senųjų plytų keitimo etapas bus ne po dvejų, o galbūt po ketverių penkerių metų", - sakė L. Dūda.