Rašyti nacionalinio diktanto – kaip į šventę

Rašyti nacionalinio diktanto – kaip į šventę

Penktadienį visoje Lietuvoje jau tryliktą kartą buvo rašomas nacionalinis diktantas. Klaipėdoje jį žmonės galėjo rašyti Savivaldybėje, I. Simonaitytės bibliotekoje, moksleiviai – mokyklose, o visi norintys – savo namuose ar darbovietėse. „Vakarų ekspreso“ kalbinti diktantą rašę žmonės sakė, kad jo rašyti eina tarsi į šventę – pasipuošę ir su pakilia nuotaika.

Šiais metais tekstą, pavadinimu „Milinė“, diktantui paruošė rašytoja Birutė Jonuškaitė. Jame buvo persipynusios kelios temos – virš miesto sklendžiančio angelo mintys, Vilniaus miesto istorijos akimirka, kūdikio atėjimo belaukiančios šeimos fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir jausmai.

Klaipėdos savivaldybėje diktantą šiemet rašė 17 žmonių. Tarp jų buvo viena Klaipėdos savivaldybės administracijos darbuotoja, keletas policijos pareigūnių. I. Simonaitytės bibliotekoje savo jėgas išbandė taip pat 17 žmonių.

Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė diktantą rašė pirmą kartą. Tekstas jai nepasirodė sunkus, tačiau pats diktantas mintimis sugrąžino į vidurinę mokyklą.

„Tikriausiai įpusėjus diktantą ir jau jį pabaigus prisiminiau vidurinę mokyklą ir suvokiau, kiek iš tikrųjų esu pamiršusi dalykų, pavyzdžiui, man kai ką priminė šalia sėdėjusi garbaus amžiaus moteris, kuriai diktantas yra kiekvienų metų iššūkis, kuriuo ji džiaugiasi. Man iš tiesų buvo smagu pasitikrinti savo gebėjimus.

Lietuviška gramatika, skyryba nėra sudėtinga. Jeigu vidurinėje nemiegojai ir gerai mokeisi, tie įgūdžiai ir gebėjimai lieka visam likusiam gyvenimui. Bet lietuvių kalba šuoliuoja į priekį, šiek tiek keičiasi ir pamiršti kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, kur yra tiesioginė kalba, kur netiesioginė. Tai yra tos smulkmenos, apie kurias, rašydamas kompiuteriu, žmogus nebepagalvoja. Mes nukeliavome į elektroninę erdvę ir pamiršome tą gražų, gyvą lietuvišką žodį“, - įspūdžiais dalijosi pareigūnė.

R. Stasiulaitienė kalbėjo, kad kiekvieną rytą darbe rašo ranka rašaliniu parkeriu, tačiau tokio ilgio tekstą paskutinį kartą rašė senokai, turbūt mokykloje.

Klaipėdietė Robertina diktantą rašė antrą kartą. Įspūdį šiais metais jai paliko lietuvių kalbos grožis.

„Eilinį kartą įsitikinau, kokia graži yra mūsų kalba, kokie gražūs mūsų žodžiai ir visi kiti dalykai. Vienintelis minusas – kad tiek rašant ranka nuvargsta riešas. Mes, jauni žmonės, esame atpratę rašyti ranka. Parašiau pusę A4 puslapio ir pajutau, kad jau skauda ranką“, - juokėsi įmonėje kompiuteriu dirbanti Robertina.

 

I. Simonaitytės bibliotekos nuotr.

 

R. Stasiulaitienei po diktanto apie kai kurių žodžių rašybą „sufleravusi“ ponia Aleksandra Vida sakė, kad rašyti diktanto ateina kiekvienais metais.

„Man tai yra tokia šventė. Pernai buvome trys veteranai, panašaus amžiaus žmonės, šiemet žiūriu, kad vien jaunimas, aš viena tik, matyt, supasavo mūsų senjorai“, - juokėsi ji.

Vyriausiai dalyvei sekėsi neblogai, bet tekstas pasirodė labai sunkus, šiek tiek nesuprantamas.

„Tai milinė, tai apie vaiko gimimą, tai apie varną kalbama. Labai daug kartų reikėjo rašyti iš naujos eilutės, buvo šnekamoji kalba, paskui reikėjo rašyti kabutėse. Keletą kartų keitėsi tema ir kiekvieną kartą reikėjo pagalvoti, kaip rašyti“, - pasakojo klaipėdietė ir pridūrė mananti, kad gramatinių klaidų šiemet diktante nepadarė, nes esą nebuvo tokių žodžių, kurių lietuviai nežinotų.

Po kelių mėnesių gražų 80 metų jubiliejų švęsianti pašnekovė teigė, kad visada mėgo lietuvių kalbą, daug skaito, rašo ir net norėtų išleisti knygą. Dienoraštį ponia Aleksandra Vida sakė rašanti nuo aštuntos klasės ir dabar turi prikaupusi prirašytus net 45 storus sąsiuvinius, tad rašyti diktantą jai – vienas malonumas.

Diktanto jau ne vienerius metus nepraleidžia buvęs politikas Vytautas Lupeika. Rašyti diktanto šiemet jis atėjo pasipuošęs trispalve juostele švarko atlape, mat artėja trisdešimtosios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metinės.

„Net jei ir bus kokios klaidelės, kablelis ar kabliataškis ne vietoje, vis tiek jaučiau didelį malonumą rašydamas. Juk ir proga neeilinė – artėja trisdešimtoji Kovo 11-oji. Buvo skaitytas jautrus ir gana prasmingas tekstas, kūrinys, kuriame daug paslėptų prasmių, detalių, mūsų sostinės Vilniaus istorija. Net medyje tupėjusi varna pasirodė tarsi antras apaštalas... Gal aš kokių dalykų ir nesupratau, bet tikrai buvo apie ką pagalvoti“, - rašydamas diktantą paanalizuoti tekstą spėjo V. Lupeika.

Užsienio lietuvių bendruomenės iš organizatorių gaus diktanto įrašą ir galės rašyti joms patogiu laiku vasario 28–kovo 1 d. Diktantą planuoja rašyti JAV, Norvegijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Buriatijos ir kitų šalių lietuvių bendruomenės.

Diktanto tekstas su rašybos ir skyrybos paaiškinimais bus paskelbtas kovo 2 dieną svetainėse www.diktantas.lt, ir www.vlkk.lt.

Dėl raštingiausiojo vardo bus varžomasi keliose kategorijose – raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio. Pernai nacionalinį diktantą rašė apie 30 tūkst. žmonių.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder