Rastą seną rūsį žadama atstatyti

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas sako, jog šis radinys nėra sensacija, apie kurią paveldosaugininkai būtų nieko nežinoję, bet įdomus.

Senieji aplinkinių namų gyventojai dar prisimena, kad toje vietoje, kur atkasti griuvėsiai, stovėjo pastatas.

L. Kavaliauskas su kolegomis buvo nuvykęs pažiūrėti radinio. Senuose planuose, ikikarinėse nuotraukose toje vietoje yra užfiksuotas pailgas pastatas. Iš aprašų žinoma, kad toje kiemo dalyje buvo ūkinis sektorius, atrodo, kad ir su dušinėmis. Viename gale yra nedidelis inžinerinis baseinas, iš kurio sklinda lyg mazuto kvapas. Yra žmonių, kurie tą pailgą pastatą, stovėjusį apie 1976 metus, dar prisimena ir pasakoja, kad jame buvęs įdomus rūsys, kuriame netgi matę kelis gultus.

Trasa turėtų eiti kitur

"Tame rūsyje yra labai gražūs arkiniai langai, kurių vienas iš vidinės pusės dar turi metalinę langinę, su kabliu prikabintą prie lubų. Gali būti, kad tokios langinės buvo skiriamos apsaugoti žmones, kurie karo metu slėpėsi tame rūsyje, nuo skeveldrų.

Dar yra ir arkinės durys, pridengtos šarvuotomis durimis. Galime spėti, kad tame rūsyje buvo įrengta ir slėptuvė. Rūsiukas priklausė tam ūkiniam pastatui. Tiksli jo paskirtis nežinoma. Tačiau bet kuriuo atveju jis yra įdomus", - pasakojo L. Kavaliauskas.

RADINYS. Paveldosaugininkams įdomus rūsys, turintis arkinius langus. Jis gali būti statytas tarp 1905 iki 1914 metų.

Rūsys atrastas tiesiant šiluminę trasą. Įdomu tai, kad archeologų parengtame projekte parodyta tik viena to statinio, t. y. šiaurinė, sienutė, kitoje pusėje - tik griuvenos. Savo ataskaitoje archeologai to rūsio nebuvo užfiksavę. Šilumininkai pasirengė tiesios trasos projektą ir ji ėjo per tą rūsiuką. Dabar iškilo šokia tokia problema.

"Rinkomės kelis kartus. Iš pradžių turėjome tarpinį variantą - tą trasą prijungti prie senosios trasos, apeinančios rūsį ir, matyt, tiestos dar tada, kai stovėjo tas statinys, iš Trilapio gatvės, iš tų saugyklų pusės. Tačiau savininkas norėtų atidengti įdomius rūsio langus, reikėtų kasti žemę ir vėl galvoti, kur perkelti tą trasą. Todėl sugalvojome, kad geriausia ją būtų nutiesti I vandenvietės sklype.

TRASA. Dujų fabriko teritorijoje buvo tiesiama šiluminė trasa. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Iškilo klausimas, ar galima tai padaryti, nes ten yra vandens gręžinys. Ir rangovai, ir užsakovai lyg ir sutiktų. AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas į tai žiūri labai geranoriškai. Mano, kad trasa galinti būti šalia to gręžinio.

Lieka tik techninis klausimas, kurį turi spręsti projektuotojai ir šilumininkai. Gal ir pavyks toks sandoris. Žinoma, reikia skubėti, nes artėja šildymo sezonas. Tačiau tas rūsiukas bet kokiu atveju bus išsaugotas su galimybe ateityje atkurti ir patį statinį", - sakė L. Kavaliauskas.

Atsirado papildoma vertybė

Dabar priimtas sprendimas rūsį tiesiog uždengti, kad niekas į jį neįlįstų ir neatsitiktų kokia nelaimė, ir būtų apsaugotas nuo kritulių.

Dujų fabriko savininkui Augustinui Jankevičiui paveldosaugininkai neturi jokių priekaištų. Teritorija yra aptverta, pašaliniai į ją neturėtų įeiti, pastatai yra užsandarinti, archeologiniai tyrimai užsakyti.

L. Kavaliausko teigimu, dabar laukiama archeologų išvadų ne tik dėl to rūsio, bet ir dėl visos fabriko teritorijos vertingųjų savybių patikslinimo. Bus atkreiptas dėmesys, kad, be dviejų išlikusių saugyklų, dar yra ir rūsys kaip vertingoji savybė. Gavę archeologų pažymą paveldosaugininkai kreipsis į Vertinimo tarybą, kuri ir priims sprendimą dėl komplekso papildymo vertingosiomis savybėmis.

Planai visai teritorijai

"Matome savininko iniciatyvą. Jis surinko nepaprastai įdomios medžiagos, išnagrinėjo dujų fabrikų analogus nuo Latvijos iki Anglijos", - sakė L. Kavaliauskas.

Pasak jo, savininkas galvoja apie tolesnį visos dujų fabriko teritorijos vystymą atkuriant dujų saugyklų pastatus, jis ketina atkurti ir rūsiuką.

L. Kavaliausko teigimu, kadangi tas objektas - saugyklos kartu su sklypu - yra kultūros paveldo vertybė, jam nustatytas gana griežtas saugojimo reglamentas. Daug naujų statinių toje teritorijoje neturėtų atsirasti, tačiau yra visos galimybės atkurti senuosius. Savininkas planuoja atkurti ir tą pailgą pastatą ir dar du cechus, buvusius prie Trilapio gatvės, t. y. šalia tų dujų saugyklų.

"Kai susiklostys palankios aplinkybės, atstatysime. Planų turime, judame į priekį, darome tyrimus, rengiame projektus. Pirmiausia bus uždengti saugyklų stogai. Galbūt kitais metais jau pasimatys, ką padarysime. Ne viskas taip greitai padaroma. Dar teritoriją reikia šiek tiek valyti.

Kiekvienas atrastas naujas daiktas yra įdomus. Jį būtina ištirti, reikia su archeologais toliau padirbėti. Gal yra ir daugiau po žeme likusių pramonės dalykų. Kartą teritorija jau buvo tirta, bet, matyt, ne iki galo, tad reikės dar kartą tą daryti", - pasakojo A. Jankevičius.

INFORMACIJA

Prie dujų fabriko ant tvoros kabo užrašas "Pastatas turi avarinės būklės požymių. Pavojinga zona - 3 metrai". Klaipėdos dujų fabrikas buvo pastatytas 1860-1861 m. Jis buvo nuolatos plečiamas, pastatyta ir antra dujų saugykla, gamybiniai pastatai ir gyvenamieji namai specialistams. Po Antrojo pasaulinio karo čia patalpos atiduotos gyventojams. 1974 m. statant Klaipėdos miesto viešąją pirtį fabrikas buvo galutinai nugriautas. 2007 m. parengtas senojo dujų fabriko teritorijos detalusis planas, pastatų išsaugojimo reikalavimai ir galima architektūra. Šiuo metu dujų fabriko likučiai priklauso VšĮ Klaipėdos krašto kultūros paveldo apsaugos fondui.