Pušys pakvipo politika

Todėl balandžio 21 d. uostamiestyje vyks net dvi medžių sodinimo akcijos: "Pušys Klaipėdai" sodins pušeles Mogiliovo rajone, o J. Preisaičio suburti entuziastai - ąžuolus prie LCC.

Beje, pernai šalia LCC takelių ir laukuose kartu su "Pušys Klaipėdai" per dvi dienas buvo pasodinta apie 800 pušelių. Talkino maždaug pusšimtis savanorių, tarp kurių daugiausia buvo LCC studentų. Tačiau visi medeliai nudžiūvo, išskyrus vieną, o laukuose juos kažkas tiesiog nušienavo. Bet ne dėl to dviejų gražios idėjos puoselėtojų keliai išsiskyrė.

Kam išleisti pinigai?

P. Zaviša savo akcijai "Pušys Klaipėdai" 2016-2017 metais prašė žmonių pervesti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Per dvejus metus buvo surinkta daugiau kaip 18 tūkst. eurų. Tačiau medžiams pirkti neskirta nė vieno euro. Pernai medeliai iš Neringos, likę po retinimo, buvo gauti nemokamai. Juos nemokamai sodino savanoriai. "Pernai pavasarį prisidėjau prie P. Zavišos akcijos. Man buvo pasakyta, kad pinigų jai nėra ir reikia suktis kažkaip be jų. Ar galite įsivaizduoti, kokį mišką mes galėjome pasodinti už 18 tūkst. eurų?" - klausė Jonas. Jis įtaria, kad žmonių pinigai pasisavinti asmeniniams tikslams. "Man baisiausia, kad žmogus, šitaip pradėjęs su medžiais, nori eiti į Seimą, kur visai kitos galimybės būti korumpuotam", - svarstė studentas.

"Jonas Preisaitis visą akciją suprato labai neteisingai. Pavargau jam aiškinti, iš ko susideda visa akcijos kaina", - "Vakarų ekspresui" dėstė P. Zaviša.

PRIVATIEMS. Pasak Pauliaus Zavišos, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybė iš pušų sodinimo akcijos tyčiojosi, nes įžiūrėjo politinius žaidimus, todėl ji buvo apeita ir pušys išdalintos privačius sklypus turintiems žmonėms, kad nereikėtų derinti su Savivaldybe. Redakcijos archyvo nuotr.

Pinigai buvo pervedami į VšĮ "Rekreacinių projektų vystymas ir priežiūra" sąskaitą. "Pušys Klaipėdai" akcijos metu išleista 17,2 tūkst. eurų. Iš jų įrankiams, priemonėms ir degalams - tik 800 eurų, o, pavyzdžiui, vaizdo ir garso klipams - net 2,3 tūkst. eurų. Už 2,8 tūkst. eurų nupirktas kompiuteris, įsigytas spausdintuvas, telefonas, 20 džemperių ir kt. Dalis pinigų skirta interneto, feisbuko mokesčiams ir kt. P. Zaviša teigia, kad pusę sumos už kompiuterį padengęs pats, nes jį naudoja ir kitiems tikslams.

Be to, buvo mokama ir už buto nuomą Klaipėdoje pusei metų - 2,4 tūkst. eurų. J. Preisaitis sako, kad P. Zaviša nebuvo atvykęs pažiūrėti, kaip medžiai auga prie LCC, tik kartą dalyvavo akcijoje, kai jie buvo sodinami, ir viskas. Tad jam nesuprantama, kam buvo reikalingas butas.

10 proc. surinktos sumos "Pušys Klaipėdai" įsipareigojo mokėti naujienų portalui 15min.lt, 15 proc. - Algirdui Sabaliauskui irgi reklaminiais tikslais. Ir tokie dalykai J. Preisaičiui nesuprantami, juo labiau kad 15min.lt jam nepatvirtino, jog pinigai gauti.

"Iš pradžių buvo vykdoma labai didelė akcijos viešinimo kampanija. Dabar Klaipėdoje daugelis žmonių apie ją žino. Visa tai "suvalgė" apie 10 tūkst. eurų. O Jonui atrodo, kad už tuos pinigus reikėjo verčiau pirkti pušų. Dabar už likusius pinigus pirksime normalius sodinukus ir sodinsime, - aiškino P. Zaviša. - Gyvenu Vilniuje. Iš ten man buvo sudėtinga kontroliuoti visą procesą uostamiestyje, todėl pasiryžau pusei metų atvažiuoti į Klaipėdą. Atlyginimo iš tos akcijos sau niekada neėmiau, nors dirbu jau ketvirti metai", - aiškino P. Zaviša.

Jis sakė nenorintis iš savo feisbuko puslapio padaryti buhalterinės ataskaitos. "Nesmagu, kai turi teisintis dėl tokių dalykų. Tada kam nors gali pasirodyti, kad iš tikrųjų vagiu, nors tikrai taip nėra. Kiek buvo gauta pinigų, buvo deklaruota net du kartus", - sakė jis.

Kodėl Klaipėda, kodėl pušys?

P. Zaviša yra užaugęs Klaipėdoje. Jo tėtis buvo neringiškis. Būdamas vaikas jis dažnai važinėdavo į Neringą ir matydavo tą kontrastą - uostamiestyje nėra pušų.

Be to, 2013 metais Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu buvo atliktas aplinkos monitoringas, kuriam vadovavo dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Specialistai savo išvadose pareiškė, kad Klaipėdai lapuočių nebereikia, nes tarp jų aptikta daug ligotų medžių. Todėl jie siūlė sodinti spygliuočius. P. Zavišos teigimu, todėl pasirinktos pušys.

P. Zaviša yra vizualinių komunikacijų specialistas, jau 15 metų kuria reklamas ir rengia įvairias viešųjų ryšių akcijas.

Vieną jo vizualizaciją, kurioje Klaipėdoje pripiešta daug pušų ir užrašyta, kad geriausias dizaineris yra gamta, pamatė būsimasis akcijos "Pušys Klaipėdai" partneris A. Sabaliauskas. Jiems netikėtai susitikus ir gimė pušų sodinimo idėja.

Šiemet nesodinti negali

Pasak P. Zavišos, Klaipėdos mieste paprastai miesto užsakymu (ne visuomeniniais pagrindais) sodinami nepigūs jau subrendę medeliai. Vienas sodinukas esą kainuoja 400-500 eurų, o Sąjūdžio parke - net daugiau kaip 600 eurų.

Pasak jo, taip daroma todėl, kad Aplinkos ministerija buvo išleidusi tokį reikalavimą, kad mieste sodinami medžiai turi būti ne mažesni kaip 1-1,5 m aukščio.

"Jau pusę metų dirbu su Aplinkos ministerija, kad šis reglamentas būtų pakeistas. Savanoriams nusipirkti medelį, kainuojantį 2 eurus, dar nieko tokio. Mes renkame paramą ir paskui sodiname sodinukus. Bet kai sodinukas kainuoja kelis šimtus, žmonės mokėti nesutinka. Norime, kad tie, kurie sodina medelius, patys galėtų pasirinkti aukštį. Mano žiniomis, balandžio 15 d. tas reglamentas turi būti pataisytas. Bet kuriuo atveju, jeigu "Pušys Klaipėdai" šiemet nesodintų medelių, išeitų, kad aš apgaudinėju žmones - paramą surinkau, bet nieko nesodinu. Tą akciją mes vykdysime tikėdamiesi, kad neatvažiuos policija ir nelieps išrauti tų pušų, kad jos per mažos", - aiškino P. Zaviša.

Savivaldybė pakvietė kalbėtis

Paprašytas pasakyti, kur galėtume nufotografuoti kokią nors pušelę, pasodintą akcijos metu, P. Zaviša paaiškino, kad pirmasis pušų desantas buvo išdalintas žmonėms, turintiems Klaipėdoje privačius sklypus. Pernai irgi buvo sodinami medžiai privačioje teritorijoje LCC.

Pasak jo, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybė iš pušų sodinimo akcijos tyčiojosi, nes įžiūrėjo politinius žaidimus, todėl ji buvo apeita ir pušys išdalintos privačius sklypus turintiems žmonėms, kad nereikėtų derinti su Savivaldybe.

P. Zaviša pasakojo, kad kai akcija jau buvo gerai paviešinta ir žmonės pradėjo teigiamai į ją reaguoti, jis sulaukė skambučio iš Klaipėdos savivaldybės. Beje, Simonas Getvilas savo feisbuke parašė, kad yra sutaupyta apie 220 tūkst. eurų apželdinimo tikslams Klaipėdoje, esą dalis pinigų bus skiriama UAB "Klaipėdos želdiniai", kita dalis - projektui "Pušys Klaipėdai". Jis sulaukė kvietimo atvykti į Klaipėdą pasikalbėti, kaip jis manė tuo metu, apie pinigus.

Pokalbio Savivaldybėje metu, kuriame dalyvavo vicemeras Artūras Šulcas, jam esą leista suprasti, kad atvykęs ne į savo kiemą. "Nors viešai buvo skelbta, kad skirs pinigų, buvau šokiruotas, kad ne tik jų neskirs, bet "varo" ant manęs, kad ne savo kieme bandau įvesti savo taisykles. Tada ir užsikodavo konfliktas tarp "Pušų Klaipėdai" ir liberalų. Įstojau į Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, nes esu žaliasis, kad turėčiau kokį nors politinį palaikymą. Ir tikrai dabar man lengviau spręsti sodinukų aukščio problemą. Negaliu sodinti pušų, kurios kainuoja 200-300 eurų, nes man niekas tiek pinigų nemokės", - pasakojo Paulius.

Pasak jo, esą vienas klaipėdietis jam paaiškinęs situaciją. Jis atėjęs į rinką ir, pardavinėdamas pušis po 2 eurus, gadina biznį tiems, kurie sodina medžius mokėdami po 500 eurų už vieną.

Kitas dalykas, pasak P. Zavišos, Klaipėdoje nesivadovaujama tuo monitoringu, kuris atliktas Savivaldybės užsakymu. Mat medžių sodinimas yra vienas pinigų šaltinis, o kitas - medžių genėjimas ir lapų šlavimas, ką daro ta pati įmonė, kuri ir sodina. Esą todėl uostamiestyje ir sodinama daugiau lapuočių, nes jie rudenį meta lapus, kuriuos reikia šluoti. P. Zaviša mano, kad pušis sodinti nenaudinga tiems, kurie dalyvauja šiame procese.

"Pušys Klaipėda" gyvuos ir toliau

Šiemet balandžio 21 d. Klaipėdoje Mogiliovo rajone akcija "Pušys Klaipėdai" bus tęsiama, bus sodinama 2 000 pušelių.

P. Zaviša pasakojo, kad šį kartą pušelės bus nupirktos ir atvežtos iš prie Alytaus esančios miškų urėdijos, nes pernai iš Neringos atsigabentos pušelės neprigijo. "Šiemet imsime tas pušis, kurios yra specialiai auginamos tam, kad būtų persodintos, stiprios ir galinčios prisitaikyti prie naujų sąlygų", - sakė P. Zaviša.

Paklaustas, kiek sodinukams bus išleista pinigų, atsakė, kad patys jie daug nekainuos, bet lėšų reikia visai logistikai ir darbams organizuoti. Anot jo, visa laimė, kad gelbsti savanoriai, tad didelė dalis išlaidų sutaupoma.

"Pušys Klaipėdai" gyvuos tol, kol uostamiestyje bus pasodinta 50 tūkst. pušų. Norėčiau pats sodinti tas pušis toliau, tačiau man sunku tai daryti iš Vilniaus, todėl ieškau vietinių žmonių, kurie tai galėtų daryti. Man visai negaila būtų perleisti visą projektą, su visomis lėšomis. Aš galėčiau konsultuoti iš Vilniaus", - teigė P. Zaviša.

LCC bus sodinami ąžuolai

"Balandžio 21 d. mes medžius LCC sodinsime patys. Nenorėčiau, kad mūsų akcija būtų siejama su "Pušys Klaipėdai", - sako J. Preisaitis.

Šios akcijos dalyvių biudžetas bus apie 500 eurų. Tikimasi, kad prie šios akcijos prisidės apie 40 organizacijų, kurių kai kurios paaukos pirkdamos medį už 30 eurų. Norima parduoti 20 medžių, kad jų būtų galima pasodinti 50. Tie, kurie negalės pirkti medžio, prisidės tuo, kad padės sodinti.

Jau nupirkta apie 20 kub. m juodžemio už 120 eurų. Pasak J. Preisaičio, LCC teritorijoje labai bloga žemė. "Mums didelis iššūkis norint, kad tie medžiai prigytų", - sako Jonas ir tikisi ROTARY bendruomenės pagalbos, jeigu nepavyks gerai apskaičiuoti, kiek reikia pinigų tokiai akcijai, Roraty bendruomenės pagalbos. Pasak Jono, jeigu liktų 30 eurų, būtų galima pasodinti 6 papildomus medžius.

LCC dabar bus sodinami 3 metrų aukščio ąžuolai. Kretingos miškų urėdija juos parduos po 5 eurus, t. y. už trečdalį kainos, tuo prisidėdama prie akcijos.

Paklaustas, ar nenusivylė, prasidėjęs su akcijomis sodinti medžius Klaipėdoje, J. Preisaitis atsakė: "Studentai nusivylė. Nemalonu, jie visus metus juokiasi iš manęs. Kai tik prasitariu apie medžius, sako - vėl nuvys. Labai tikiuosi, kad prisidės Klaipėdos jaunimas. Reikėjo labai daug pastangų, kad pavyktų visus, norinčius sodinti medžius, suvienyti. Mano specializacija tarptautiniai ryšiai ir plėtra, bet norėčiau būti gamtininkas. Jeigu man pavyktų įgyvendinti akciją su medžiais, labai džiaugčiausi. Norėčiau, kad kitais metais vėl galėtumėme sodinti 50 medžių. Mane nuvylė tai, kad visi nori savo logotipą uždėti priekyje. Buvo sunku įrodyti, kad visi esame lygūs, ir kiekvienas logotipas yra vienas iš daugelio", - sakė Jonas.

"Tai buvo politinė akcija"

Artūras ŠULCAS, Klaipėdos vicemeras
Finale paaiškėjo, kad "Pušys Klaipėdai" buvo politinė akcija. Pradžia buvo labai žavi. Bet iš karto buvo sakoma, kad Klaipėdos valdžia jai trukdo. Būdamas žaliasis žmogus, pasikviečiau jos sumanytojus, norėdamas išsiaiškinti, kokias kliūtis mes darome.
Jiems buvo naujiena, kad aplinkos ministro įsakymu yra nustatyta, kokio dydžio medžiai mieste turi būti sodinami, koks turi būti kamieno diametras, kad aplinkui negali būti komunikacijų ir t. t. Taigi yra labai griežta ir sudėtinga teisinė bazė, norint mieste pasodinti medį. Jis turi būti aukštesnis nei metras ir, žinoma, kainuoja brangiai. Žmonės nesupranta, kodėl perkami tokie brangūs medžiai, kai turguje gali nusipirkti pigiau, nes nežino, kad nustatytas standartas, ką mieste galima sodinti. Lietuvoje savivaldos teisė labai maža. Viskas įstatymais, Vyriausybės nutarimais, ministrų įsakymais sureguliuota, subiurokratizuota iki absurdo.
Lyg ir bendradarbiavome neblogai su tos akcijos iniciatoriais, nors diskursų, žinoma, buvo. Bet prasidėjo rinkimai į Seimą ir paaiškėjo, kad tas vaikinas, kuris buvo pagrindinis akcijos iniciatorius, yra kandidatas į Seimą Klaipėdoje. Jo lankstinukais buvo apipiltos visos autobusų stotelės.
Taigi to ar tų vaikinų sumanymas nusipirkti mažytes, sprindžio dydžio, pušeles po 30 euro centų ir sukaišioti į visus žalius plotus, kad visa Klaipėda sužaliuotų, virto šnipštu.
Idėja buvo graži, tačiau vien romantikos neužtenka, reikėjo dirbti darbą. Bet jeigu P. Zaviša įkalbėtų ministrą pakeisti tą įsakymą dėl medžių storio ir aukščio, būtų gerai.

"Aš už žalią miestą"

Irena ŠAKALIENĖ, Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja
Pati akcija, pati idėja nebloga. Visos tokios akcijos yra gerai, jeigu iš tikrųjų duoda kokios nors naudos, t. y. jeigu viskas daroma kokybiškai. Aš tikrai už žalią miestą, bet darbai turi būti kokybiški ir gerai atlikti. Akcijos dalyviai gauna mažyčius sodinukus, tad labai didelė dalis jų neprigyja. Per apželdinimo konferenciją P. Zaviša pats tai pripažino.
Jeigu būtų sodinami kokybiški sodinukai ir gerai parinktos erdvės, žinoma, kad kalnapušės ar pušys būtų tinkamos viešose erdvėse, kiemuose. Bet įsivaizduokite, kaip atrodytų, jeigu mes gatvių žaliosiose juostuose pradėtume sodinti pušis.
Visoje Europoje yra susiklosčiusios tradicijos. Ten man to irgi neteko matyti. Visžaliai augalai geras sprendimas tiek mieste, tiek viešojoje erdvėje suradus jiems vietą. Mes dabar ir darželius apsodiname, ir tikrai ne vien lapuočiais. Ten, kur galima, mes sodiname visžalius medžius.
Ir viešųjų akcijų metų negalima medžių bet kur sodinti, reikia gauti Savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus pritarimą, turėti kokią nors schemą ir ją suderinti su komunikacijų prižiūrėtojais. Negali mieste būti savivalės.
Mes perkame medžius specialiai didesnius, storesnius, jau paaugintus, kad išgyventų miesto sąlygomis, kur jiems nėra labai draugiška aplinka. Be to, turi būti ir vaizdas. Nenorėčiau 20 metų laukti, kol medis užaugs. Tiesa, kalnapušės gana greitai auga, tą reikia pripažinti. Medžių kainos 100-300 eurų. Bet kalbame apie susiformavusius 15 metų medžius.