Purvyne įklimpusių klaipėdiečių užmojis – atskira respublika

Tauralaukis anksčiau priklausė Klaipėdos rajonui, tačiau prieš 19 metų ši gyvenvietė buvo prijungta prie Klaipėdos, nes esą šioje teritorijoje vis tiek gyvena klaipėdiečiai, kurie naudojasi ne rajono, o miesto teikiamomis paslaugomis.

„Tačiau per tuos 19 metų valdžios dėmesio beveik nesulaukėme. Žinoma, kyla nauji namai, kuriasi nauji kvartalai, kuriuose viskas puikiai sutvarkyta. Gal dėl to kai kurie klaipėdiečiai Tauralaukį vadina prestižine gyvenviete. Bet tai – toli gražu nėra tiesa“, - teigė Tauralaukio seniūnaitijos seniūnaitė Silvija Norkaitienė.

Neseniai jos ir architekto Romo Gailiaus iniciatyva įvyko Tauralaukio gyvenvietės žmonių susirinkimas. Jame ir nuspręsta kurti Tauralaukio respubliką.

„Tai nereiškia, kad mes norime atsiskirti nuo Klaipėdos. Tiesiog norime turėti bendruomenę vienijančią organizaciją, kuri kovotų už savo interesus. Gyvename XXI amžiuje, todėl norime kokybės, o ne purvynų“, – dėstė S. Norkaitienė.

Jos teigimu, Tauralaukyje gausu problemų, tačiau aktualiausia jų – gatvės. Kai kurios yra net neasfaltuotos. „Mes dėkingi, kad Tauralaukyje kursuoja miesto autobusas. Jis sustoja keturiose stotelėse, tačiau tik vienoje yra jų yra stogas. Be to, prie gatvės, kuria važiuoja autobusas, nėra šaligatvio. Tai kaip žmonėms vaikščioti?“ – retoriškai klausė S. Norkaitienė.

Ji tikino, jog Tauralaukio respublika tam ir reikalinga, kad būtų suvienyta bendruomenė. „Vienas lauke – ne karys. Galiu prirašyti savivaldybei daugybę raštų, bet į juos nėra reaguojama. O jei juos Tauralaukio respublikos vardu pasirašytų visa bendruomenė, gal mūsų prašymai būtų išgirsti“, – kalbėjo Tauralaukio seniūnaitė.

Jo teigimu, šiuo metu aiškinamasi, ar yra koks nors teisinis pagrindas įkurti Tauralaukio respubliką kaip juridinį vienetą. „Gal tai būtų viešoji įstaiga, o gal kita forma. Svarbu, kad Tauralaukio respublikos atsiradimas mums padėtų gyventi kokybiškiau“, – teigė S. Norkaitienė.