Pritarta augalų išsaugojimo eksperimentui

Smeltės valstybinis botaninis draustinis buvo įkurtas 1988 metais. Jis yra Smeltės pusiasalio rytinėje pakrantėje . Tai siauras 50 m pločio, daugiau kaip vieno kilometro ilgio Kuršių marių Malkų įlankos vakarinės pakrantės ruožas. 15 m pločio, apie 300 m ilgio ruožo dalis patenka į Jūrų perkėlos terminalo teritoriją. Be to, kad šiame draustinyje yra unikalus halofitinių pajūrio pievų – druskinio vikšryno fragmentas, jame auga keturios augalų rūšys, kurios yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą – tai trispalvis astras, pajūrinė pienažolė, druskinis vikšris ir porinis česnakas.

Trukdo plėtros planams

Iš pradžių buvo nustatytas 2 ha draustinio plotas. 2006-2010 m Gamtos tyrimų centro Botaninis institutas atliko jame išsamius tyrimus. Draustinio plotas buvo padidintas iki 3,6 ha. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu parengtas botaninio draustinio ribų specialusis planas. Šiuo metu draustinio plotas sumažintas 0,17 ha, nes nustatyta, kad šiaurinė jo dalis, kurioje yra 60 m ilgio gelžbetoninė krantinė, neturi pagrindo būti laikoma draustinio teritorija, nes joje reti augalai tiesiog neturi sąlygų augti.

Suprantama, botaninis draustinis labai trukdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ne tik todėl, kad nuo 2011 metų ji įpareigoti rūpintis draustinio teritorija – valyti šiukšles, kirsti krūmynus etc., todėl kasmet patiria išlaidų. Svarbiausia, kad botaninis draustinis labai trukdo uosto plėtros planams.

Planuojama gilinti Malkų įlanką. Bus būtina tvirtinti draustinio 700 m povandeninę sienutę, preliminariais skaičiavimais, tai gali kainuoti 37 mln. Lt. Suprantama, šiam projektui tikimasi gauti europinių pinigų.

Uostininkams kyla klausimas, ar verta riboti uosto plėtrą, išleisti daugybę pinigų dėl kelių gėlyčių, kurių jie net nėra matę.

Bus atliekamas eksperimentas

Kita vertus, pačiam draustiniui kenkia tai, kad jis yra labai industrializuotoje zonoje. Pasak Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslų daktaro Zigmanto Gudžinsko, tos retos augalų rūšys, esančios draustinyje, gali išnykti ir be piktų kėslų.

Parengtos Botaninio draustinio augalų išsaugojimo veiksmų programos tikslas - užtikrinti tų augalų išlikimą ir dauginimąsi.

Programos esmė – eksperimento tvarka perkelti augalus į naują vietą. Labai svarbu parinkti tinkamas vietas, kuriose būtų įkurtos dirbtinės saugomų rūšių populiacijos buveinės.

Išnagrinėjus keletą vietų galų gale pasirinkto trys teritorijos. Viena jų - prie laivų kapinių Smiltynėje - atmesta kaip ne itin tinkama. Siūlomos teritorijos, kuriose būtų galima atlikti eksperimentą yra 7743 kv. m teritorija Kopgalyje ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ties Kliošiais. Z. Gudžinkso manymu, geriausia vieta yra Kopgalis , kuriame dar yra išlikę minėtų augalų pavieniai individai, ties Kliošiais dar aptinkama viena rūšis.

Veiksmų programa gana išsami, numatanti ir atliekų iš teritorijų, kuriose bus įrengiamos augalų buveinės, išvalymą, ir sėklų parinkimą, ir dauginimą iš donorinės populiacijos etc. Kitas labai svarbus aspektas - turi būti stebimos ir įvertinamos išsaugojimo galimybės.

Z. Gudžinsko teigimu, Uosto direkcija, vykdydama viešuosius šios programos įgyvendinimo pirkimus turėtų išskirti dvi dalis, kad buveinių įkūrimas, jų priežiūra ir kontrolė neatsidurtų vienose rankose, kad buveinių įkūrėjas nekontroliuotų savo paties darbo.