Pristatyta knyga apie "Begos" ir Klaipėdos pramonės istoriją

Bibliotekos direktorė Bronislava Liauciuvienė akcentavo, jog uostamiesčio leidyklos "Libra Memelensis" išleista knyga yra vizualiai patraukli, o sykiu labai vertinga savo turiniu.

"Tai - graži knyga su vertinga ir miestiečiams reikalinga istorine informacija. Tikiu, knygoje pateikti faktai bus naudingi ir studentams", - akcentavo direktorė.

Leidinio redaktorius Gediminas Gudavičius priminė, jog "Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos BEGA istorija" buvo išleista, minint kompanijos 25-metį. "Tai buvo mūsų dovana darbuotojams, partneriams, miesto bendruomenei, bibliotekoms. Tačiau norėjome pažvelgti ne vien į "Begos" istoriją, bet ir į tai, kas šioje vietoje buvo anksčiau", - teigė jis.

Leidinio autorius Kęstutis Demereckas, "Begos" veiklą sekantis nuo pat 1993-iųjų, prisiminė, jog knyga buvo ruošiama itin kruopščiai ir ilgai - net septynerius metus.

Pasirodo, kad šiandien moderni jūrų krovinių kompanija "Bega" veikia ant kadaise egzistavusios pelkės, iš kurios buvo kasamas gintaras. 1759 m. šioje vietoje pirklys E. Beerbohmas pastatė pirmąją vėjo lentpjūvę, kuri davė pradžią didžiajai medienos prekybai Klaipėdoje. Beerbohmų šeima Klaipėdos istorijos centre buvo visą šimtmetį.

Jos verslą perėmė ne mažiau garsi Gerlachų šeima, išsaugojusi medienos verslo sėkmę net iki Antrojo pasaulinio karo. Šalia Gerlachų įmonės 1900 m. buvo pastatyta viena didžiausių Klaipėdos pramonės įmonių – celiuliozės fabrikas.

Vėliau Klaipėdos celiuliozės ir kartono kombinate veikė celiuliozės, kartono-popieriaus cechai, spirito gamykla ir šiluminė elektrinė. Na, o 1992 m. įsteigta "Bega". Vienas iš įmonės steigėjų buvo Aloyzas Kuzmarskis. Taip, anot K. Demerecko, šioje vietoje prasidėjo trečioji po Beerbohmų ir Gerlachų sėkmės istorija.

Šiandien Jūrų krovinių kompanija BEGA – viena didžiausių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įmonių, turinti moderniausius sandėlius ir moderniausią krovos techniką, įvaldžiusi pažangiausius krovos metodus.

Knygoje nemažai dėmesio skiriama ir tam, kaip buvusioje Gintaro pelkėje įvairią veiklą plėtoję bei šiuo metu plėtojantys pramonininkai, verslininkai, uostininkai prisidėjo ir šiuo metu prisideda prie miesto plėtros, jo gražinimo, pateikiama nemažai įdomios fotodokumentinės medžiagos.