Pristatyta klaipėdiečių sveikatos rodiklių ataskaita

Visuomenės sveikatos stebėsenos savivaldybėje tikslas - nuolat rinkti, analizuoti ir interpretuoti visuomenės sveikatą apibūdinančius rodiklius bei tinkamai informuoti savivaldybės politikus, siekiant efektyvaus sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo. Vadovaujantis LR Seimo patvirtinta Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategija, siekiama, kad šalies gyventojai būtų sveikesni, pailgėtų jų gyvenimo trukmė, pagerėtų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai.

Rodiklių analizė ir interpretavimas buvo atliekamas lyginant einamųjų metų Klaipėdos miesto savivaldybės rodiklius su Lietuvos rodikliais.

Demografinė situacija

Gyventojų skaičius, pasak analizės, Klaipėdoje kasmet mažėjo iki 2020 metų. Šių metų pradžioje Klaipėdoje gyveno 149 116 klaipėdiečių - 1 224 daugiau nei 2019 metų pradžioje. 2020 m. pradžioje moterų buvo daugiau nei vyrų (atitinkamai 81 129 ir 67 987).

2020 metų pradžioje Klaipėdos mieste didžiąją gyventojų dalį sudarė darbingo amžiaus žmonės - 89 928. Taip pat uostamiestyje gyvena daugiau pensinio amžiaus žmonių nei vaikų iki 15 metų amžiaus (atitinkamai 33 008 ir 26 180), o tai reiškia, kad Klaipėdos miesto gyventojai senėja. 2020 metų pradžioje vidutinis Klaipėdos miesto gyventojų amžius buvo 42 metai: vyrų - 38 m., moterų - 46 metai.

2019 metais Klaipėdoje natūralios gyventojų kaitos rodiklis buvo neigiamas. Per metus gimė 1 657 kūdikiai (854 berniukai ir 803 mergaitės), tai sudarė 6 proc. visų Lietuvoje gimusių vaikų. Tačiau per metus Klaipėdoje mirė 2 027 asmenys (990 vyrų ir 1 037 moterys).

Strateginiai tikslai

Pasak ataskaitoje pateiktų rodiklių, įvertinus savivaldybės rodiklio santykį su Lietuvos vidurkiu, matoma, kad 8 rodiklių reikšmės yra prastesnės nei Lietuvos vidurkis ir patenka į raudonąją zoną.

Prasčiausi Klaipėdos rodikliai šiose srityse: eismo įvykiuose patirtos traumos; į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kv. km; mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu; nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda; 2 metų amžiaus vaikų skiepijimo apimtys; 1 metų amžiaus poliomielito ir B tipo skiepijimo apimtys; tikslinės populiacijos (6-14 m.) dalis, dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje ir sergamumas II tipo cukriniu diabetu.

Iš aštuonių raudonojoje zonoje esančių rodiklių Klaipėdos bendruomenės sveikatos taryba išrinko 3 prioritetinius visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius, į kuriuos ateinančiais metais bus kreipiama daugiausia dėmesio.

Eismo įvykiuose patirtos traumos

Nors Lietuvoje ir skiriama daug dėmesio avaringumui keliuose mažinti, 2019 metais visoje Lietuvoje buvo užregistruoti 1 864 ligoniai, patyrę traumas kelyje, ir tai yra 213 traumų daugiau nei 2018 metais. Taip pat pastebima, kad žuvusiųjų dėl traumų keliuose 2019 metais buvo 8,7 karto mažiau - 214 asmenų, palyginti su tuo pačiu metu patyrusiųjų traumas statistika.

Eismo įvykiuose patirtų traumų rodiklis nuo 2014 iki 2019 metų Klaipėdoje išaugo 1,8 karto, o Lietuvoje sumažėjo 8,5 proc. Tad uostamiesčio traumų rodiklis išlieka aukštesnis už Lietuvos rodiklį ir yra matoma didėjimo tendencija.

Su eismo įvykiuose patirtų traumų rodikliu siejasi ir mirtingumo dėl eismo įvykių rodiklis, kuris nuo 2014 iki 2019 metų Klaipėdos mieste sumažėjo 1,6 karto ir neviršija Lietuvos vidurkio.

Vaikų krūminių dantų dengimas silantinėmis medžiagomis

Nuo 2020 metų įsigaliojo nauja mokinio sveikatos pažymėjimo forma, kuri gydytojų užpildoma elektroniniu būdu, o joje yra pateikiama informacija apie dantų būklę. 2019 metais Klaipėdoje 22,9 proc. mokinių neturėjo ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, o Lietuvoje - 20 proc.

Įvertinus mokinių pieninių ir nuolatinių dantų ėduonies intensyvumo indeksą, buvo pastebėta, kad 2019 metais Klaipėdos vaikų ėduonies indeksas buvo vidutinis.

Praėjusiais metais 8,2 proc. sveikatą pasitikrinusių Klaipėdos mokinių turėjo per aukštą indeksą. Aukščiausias rodiklis buvo 12-os klasės, žemiausias - 6-os klasės mokinių.

Viena iš priemonių, padedančių išvengti dantų ėduonies, yra vaikų (6-14 metų amžiaus) krūminių dantų dengimas silantinėmis medžiagomis programa.

Higienos instituto duomenimis, 2019 metais Klaipėdoje tik 6,4 proc. tikslinės grupės vaikų krūminiai dantys buvo padengti silantinėmis medžiagomis, o Lietuvoje - 15 proc. Šios programos įgyvendinimas savivaldybėje prastėja kasmet, nes nuo 2017 metų ši programa jau nebe prevencinė, o tik skatinamoji.

Tad, siekiant išsaugoti gerus vaikų dantis, kartu turi dirbti gydytojai odontologai, burnos higienistai, visuomenės sveikatos specialistai ir vaikų tėvai. Vaikų burnos sveikatos būklė priklauso ir nuo vaikų tėvų pastangų.

Tačiau naujoji Tarybos narė Aušra Zarambienė posėdžio metu išsakė priekaištą, jog daugelis mokinių tėvų apie tokią programą net nėra girdėję, o eilės pas odontologus yra be galo didelės. Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Rožė Perminienė patikino, jog yra dedamos visos pastangos, siekiant informuoti tėvelius apie šią paslaugą.

Sergamumas cukriniu diabetu

Higienos instituto duomenimis, 2010-2017 metais buvo registruotas ryškus naujų cukrinio diabeto atvejų augimas tiek Lietuvoje, tiek ir Klaipėdoje. Per šį laikotarpį Klaipėdoje cukrinio diabeto atvejų skaičius išaugo 3,2 karto.

Nuo 2010 iki 2019 metų sergamumas cukriniu diabetu Klaipėdos mieste išaugo 3,3 karto ir jau viršija Lietuvos vidurkį.

Higienos instituto duomenimis, daugiausia naujų cukrinio diabeto atvejų diagnozuojama vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims. Nuo 2010 iki 2019 metų šioje amžiaus grupėje sergamumas cukriniu diabetu Klaipėdos mieste išaugo 3,9 karto. Klaipėdoje sergamumas cukriniu diabetu šioje amžiaus grupėje viršijo Lietuvos vidurkį 1,7 karto ir yra ryški didėjimo tendencija.

Daugiausia cukrinio diabeto atvejų sudaro II tipo cukrinis diabetas (nuo insulino nepriklausomas diabetas). Higienos instituto duomenimis, ši liga 2019 metais Klaipėdos mieste buvo nustatyta 1 390 asmenų.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro duomenimis, nuo 2010 iki 2019 metų stebėtas mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių antsvorio bei nutukimą, skaičiaus augimas. Nuo 2010 iki 2019 metų antsvorio turinčių vaikų skaičius padidėjo nuo 5,5 iki 14,6 proc., nutukusių vaikų dalis - nuo 1,7 iki 5,6 proc.