Pristačius bendrąjį planą, ant plauko pakibo prekybos centrų ateitis?

Iki pirmadienį vykusio susirinkimo pradžios uostamiesčio gyventojai galėjo pateikti ir savo pasiūlymus. „Vėliau pasiūlymai nebepriimami“, - teigė susirinkimą vedusi Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiutė-Amšiejienė.

Į užklausas valdininkai privalės atsakyti per 10 darbo dienų. Klaipėdiečiai pasiūlymus galėjo pateikti tiek raštu, tiek žodžiu.

Vienas projekto vadovas Saulius Motieka susirinkime teigė, kad visuomenė rengiant planą dar iki surinkimo pradžios reagavo itin aktyviai, buvo gauta daugybė pasiūlymų.

„Į daugumą jų sugebėjime atsižvelgti, padarėme korekcijas, kurios neverčia viso bendrojo plano aukštyn kojomis”, - kalbėjo jis.

Prikels senamiestį ir naujamiestį

Tad ką šiuo metu numato bendrasis planas?

Plano aiškinamajame rašte teigiama, kad numatoma miesto plėtra – pavyzdžiui, bus tankinama miesto teritorija dar neužstatytose zonose.

Tiesa, atliekant darbus, bus privaloma saugoti vertingųjų savybių turinčius pastatus ar kitus objektus. „Šiose teritorijose numatoma statyba gali būti vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka atliekant tvarkybos darbus: konservavimą, restauravimą, atkūrimą ar pritaikymą”, - teigiama rašte.

Taip pat pažymima, kad tai itin aktualu senamiesčiui ir naujamiesčiui. Bus stengiamasi kone „prikelti” šias vietas, tad bus didinamas centro viešųjų erdvių patrauklumas sudarant palankias sąlygas gyvenamai aplinkai ir smulkaus verslo plėtrai.

„Planuojant naujas statybas Klaipėdos senamiestyje, Klaipėdos miesto istorinėje dalyje ir kitose kultūros paveldo teritorijose, išsaugoti istorinį urbanistinį audinį ir charakteringą erdvinę struktūrą, paryškinant paveldo objektų savybių savitumą naujos architektūros atžvilgiu ne imitaciniu, o morfologiniu požiūriu”, - teigiama rašte.

Prekybos tinklams – vietos apribojimai

Tiesa, bendrajame plane numatyti pokyčiai patiko ne visiems. Itin daug diskusijų kilo dėl plane numatytos vietos prekybos centrams.

Bendrovės „Palink”, valdančios prekybos tinklą IKI, atstovas, plėtros projektų vadovas ir statinių projektų vadovas Audrius Dambrauskas pateikė klausimą dėl prekybos centrams numatytų plotų.

Esą didžiojoje Klaipėdos dalyje numatyti bendrieji plotai siekia nuo 100 iki 500 kvadratinių metrų.

„Taip, tam tikruose taškuose yra 2 tūkst., 8 tūkst., 15 tūkst. Ir 50 tūkst. kvadratinių metrų. Man kyla pagrįstas klausimas, kokiu būdu buvo nustatinėjami šie plotų dydžiai? Juk mes suprantame, kad prekybos paskirties pastatas susideda iš tam tikrų patalpų. Jei imtume 100 kvadratinių metrų , prekybos salė iš to santykinai sudaro 60 procentų. Mes taip projektuojame ateitį, kad Klaipėda bus kišeninių parduotuvių kraštas? Be to, pats maksimaliausias plotas, kuris galimas mieste, siekiantis 50 tūkst. kvadratinių metrų, nė iš toli neprilygsta Vilniaus „Akropoliui”, kurio plotas siekia 100 tūkst. kvadratinių metrų”, - sakė jis.

M. Černiutė-Amšiejienė atsakė, kad bendrajame plane šie plotai turi būti nustatyti. Esą tą numato teritorijų planavimo įstatymas, kuris nuo 2014 metų yra pasikeitęs. Senesnis planas buvo parengtas anksčiau, todėl jame apribojimų nenumatyta.

S. Motieka akcentavo, kad buvo išnagrinėta, kokios miesto urbanistinės struktūros dalys telpa Klaipėdoje. Esą numatant teritorijas prekybos centrams, atsižvelgta į morfologinį identitetą.

„Kalbant apie prekybos centrų išdėstymą, reikia suprasti, kad čia ne Vilnius, o Klaipėda, reikia atsižvelgti į morfologinį išdėstymą, <…> Klaipėdos užstatymo morfologija yra visiškai kitokia, nei Vilniaus”, - teigė jis.

Tačiau mero pavaduotas Arūnas Barbšys tikino, kad vis tiek nėra aišku, kodėl numatyti šie apribojimai.

„Prekybos centrų „Molas“, BIG plotas siekia apie 25 tūkst. kvadratinių metrų. Ten leidžiama – 500 kvadratinių metrų. Aukštingumas toje vietoje siekia keliasdešimt metrų. Naujas aukštingumas – 20 metrų. Visoje Vingio gatvėje, Statybininkų prospekte (čia išsidėstę prekybos centrai), leidžiamas prekybos centrų plotas- 500 kvadratinių metrų. Ar tai tikrai logiška? Ištisi kvartalai – 4, 5 aukštų namai. Kaimą iš mūsų norite daryti su kišeninėmis parduotuvėmis?“, - negalėjo atsistebėti A. Barbšys.

Interesus suderinti nelengva

Susirinkime dalyvavo apie 110 klaipėdiečių. Dalis jų ėmė aiškinti, kad bendrajame plane parengtos nuostatos net neatitinka įstatymų.

Kritikos taip pat sulaukė transporto, vandentiekio sistemos.

„Supratau, kad bendrasis planas yra labai blogas. <...> Mieste daug interesų, visus juos suderinti nelengva“, - pasisakymus apibendrino Mantė Černiutė-Amšiejienė.