Prisistatė partijos „Laisvė ir teisingumas" kandidatai į Seimą: R. Žemaitaitis, N. Požarskienė ir S. Sirutienė

Partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis priminė, kad Klaipėda yra jo vaikystės ir paauglystės miestas.

- Kai mano brolis čia mokėsi, aš dažnai iš Šilutės atvažiuodavau į uostamiestį, - sakė R. Žemaitaitis.

Diskutuodamas, ar Lietuvą jau galima vadinti jūrine valstybe, svečias išsakė savo nuomonę, kad Lietuva Klaipėdos nevertina. Nors ekonomine prasme uostas įneša labai didelę gyvybę į pačią Klaipėdą, o kiekviena tona, perkrauta valstybiniame uoste, generuoja labai didelius pinigus į mūsų šalies biudžetą.

R. Žemaitaičio nuomone, turime surasti pusiausvyrą, kad ne tik siektume gyventi žaliame mieste, bet kartu ieškotume būdų, kaip išsaugoti darbo vietas, kad uostas neprarastų apsukų, antraip kiltų didžiulė socialinė problema.

Susitikimo metu su priekrantės žvejais R. Žemaitaitis išgirdo nusiskundimų, kad iš jų yra ciniškai tyčiojamasi, sukuriant visiškai nelogiškus ir perteklinius reikalavimus.

Tarkime, žuvies gaudymo žurnalus sudaro didžiausio storumo aplankai, kurie skirti tik vieno mėnesio įrašams. Tuo tarpu kaimynams latviams tokius žurnalus atstoja elementarus A4 formato lapas, kurio užtenka pusės metų įrašams.

- Klausimas: ar tokie kvaili mūsų žvejai, ar kvaila institucija ir tarnyba, kuri veikia Klaipėdoje, kad nesugeba padaryti vieno normalaus dokumento? - šmaikštavo redakcijos svečias.

R. Žemaitaitis rado laiko trumpai įvertinti ir mūsų uostamiesčio turizmo galimybes bei perspektyvas.

Jo žodžiais tariant, Klaipėda turi labai didelį turizmo potencialą, tačiau turi ir taisytinų vietų.

- Šiandien aš vaikštau po savo vaikystės miestą ir matau, koks apleistas ir apšniuręs yra Klaipėdos senamiestis. Toks įspūdis, kad Savivaldybėje nėra Ūkio skyriaus, - atviravo susitikimo dalyvis. - Dar vasario mėnesį pastebėjau aptrupėjusių šaligatvio plytelių ir dabar atvažiavęs toje pačioje vietoje matau tą patį vaizdą - penkias suskilusias plyteles. Tai kokį įspūdį apie Klaipėdą gali susidaryti atvykę svečiai?

Nijolė Požarskienė vertino Seime priimamų įstatymų kokybę.

- Visi mes žinome, kad teisė yra mūsų valstybės pamatas, - sakė ji. - Mūsų gyvenimo kokybė priklauso nuo to, kokius įstatymus mes priimame ir kaip jų laikomės. Man keista, kad Seimas pirmiau priima įstatymą, o po to kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas papildomo išaiškinimo. Taip veltui gaištamas brangus laikas ir neatsakingai į balą mėtomi valstybės pinigai.

N. Požarskienės pastebėjimu, todėl ir galutinis rezultatas būna nekoks. Ji tikra, kad esame viena iš postsovietinių valstybių, kurių įstatymų kaita yra sunkiai suvokiama sveiku protu.

- Net mums, teisininkams, yra sunku susigaudyti įstatymų raizgalynėje, - tęsė N. Požarskienė. - Būna, kad įstatymas priimamas šiandien, o pradeda galioti jau po penkių dienų. Žinoma, nei verslas, nei fiziniai asmenys negali spėti jam pasiruošti. Tačiau galiu pastebėti, kad nuo teisinės valstybės tolstame kaip laivelis beirklis nuo kranto.

N. Požarskienė pastebėjo, kad norint surasti nelogiškų ir prieštaringų projektų iniciatorius, to praktiškai neįmanoma padaryti, nes jie yra tiesiog slepiami.

- Kartais labai norisi jų asmeniškai paklausti, ką jie vienu ar kitu atveju norėjo pasiekti ar pasakyti, - atvirai dėstė N. Požarskienė.

Jos manymu, Seime yra daroma labai daug klaidų.

Ne ką gerenė situacija ir Savivaldybėje. Kartais iš Savivaldybės to paties skyriaus skirtingų darbuotojų gaunami skirtingi komentarai ar išaiškinimai.

N. Požarskienė negailėjo kritikos ir nežabotiems antstolių apetitams. Antstoliai išieškodami, tarkime, 30 eurų baudą už nedidelį pažeidimą, skolą išaugina net iki 200-300 eurų, tik už tai, kad persiunčia kelis raštus. Nijolė stebėjosi, iš kur tokie dideli kaštai.

Ji mano, kad privalo būti žirklės, kurios sutramdytų antstolių plėšikavimą.

Į klausimą, kada žmonės nustos bėgti iš Lietuvos, ji atsakė, kad negreitai, nes šiuo metu dalis emigruoja dėl įelektrintos socialinės aplinkos.

Kita susitikimo dalyvė Sandra Sirutienė, pasisakydama apie švietimo problemas, pastebėjo, kad šiuo metu nėra aiškios įstatymų bazės.

- Mes neturime aiškios strategijos, - sakė S. Sirutienė, - nes kiekvienas naujai atėjęs ministras bando kažką pakeisti. Dažniausiai tai, ko pakeisti neįmanoma. Todėl mokyklose vyksta chaosas. Švietimo įstaigų vadovų pareigos nebeatitinka mokyklos direktorių pareigų. Vadovai užsiima vadyba ir biurokratizmu, nes reikia atsakinėti į raštus, reaguoti į pasikeitimus.

S. Sirutienės nuomone, didelė problema mokyklose - pasitaikančios mokinių patyčios, kurių niekaip nepavyksta išgyvendinti.

Žinoma, daug kas priklauso nuo šeimos.

Jos tvirtinimu, karantinas išryškino labai didelę mokinių socialinę atskirtį. Kai kurie vaikai  dėl reikiamos įrangos stokos neturėjo galimybės prisijungti prie kitų klasės draugų ir mokytis nuotoliniu būdu.

Mūsų mokyklose tapo labai sudėtingas ugdymas, kalbant apie profesinį mokymą.

Aptarinėdama nevyriausybinių organizacijų situaciją mieste ji negailėjo kritikos:

- Esu nevyriausybinių organizacijų tarybos komiteto pirmininkė ir man susidarė įspūdis, kad Klaipėdoje veikia, grubiai tariant, gal dešimt aktyvių nevyriausybinių organizacijų iš 380 užregistruotų savivaldybėje. Kitos neturi nei elektroninių paštų, nei kitokių kontaktų, nėra netgi priskirti atsakingi asmenys. Norėtųsi, kad jos turėtų savo duomenų bazę ir savo tinklaveiką. Mes nežinome ką jos veikia ir dėl ko veikia. Nes tik pavadinimas nieko nesako.

S. Sirutienė pabrėžė, kad Lietuvoje egzistuoja trys opios žaizdos: teisė, medicina ir švietimas.

Tiesioginė transliacija ir pokalbis su partijos "Laisvė ir Teisingumas" pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu, bei partijos atstovais vienmandatinėse apygardose Sandra Sirutiene (Marių) ir Nijole Požarskiene (Mėguvos).

https://www.facebook.com/laisveirteisingumaspartija/videos/609913316386938

Užsakymo Nr. 287663

Politinė reklama bus apmokėta iš partijos "Laisvė ir teisingumas" rinkiminės sąskaitos.