Prieš verslo planus - išbuožinimo vėzdas

Verslininkai, iki tol tvarkingai mokėję nuomos mokesčius ir pradėję įgyvendinti investicinius planus, šokiruoti. Savivaldybė šaukia SOS ir bijo, kad taip bus sustabDyta pramoninių sklypų konversija į gyvenamĄsias ar komercines teritorijas, o apleistus sklypus ir toliau "puoš" griuvėsiai. Tačiau žemėtvarkininkai tvirtina tik "vykdantys pavedimą".

"Visi yra persigandę"

Klaipėdos savivaldybės ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos organizuotoje diskusijoje "Kaip sustiprinti Klaipėdos pastangas sugrąžinti investicijas į miestą?" iškelta nemažai uostamiesčio problemų. Viena jų - Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos keliamos problemos, galinčios trukdyti įgyvendinti miesto planus.

"Valstybė elgiasi robinhudiškai, nes žmonės yra sudarę žemės nuomos sutartis 99 metams. Staiga jiems, jau parengusiems planus, 10 metų mokėjusiems mokesčius už tą žemę, liepiama susimažinti plotą. Šiandien Klaipėdoje turime 2 precedentus, tačiau jie siunčia žinią kiekvienam, kuris nuomojasi žemės plotą, kad nejudintų turto, nes gali įklimpti į bėdą. Blogiausia, kad tokia situacija yra susijusi su apleistomis teritorijomis. Mes norime investicijų pritraukti būtent į jas. O dabar visų jų nuomininkai yra išsigandę. Nugriausi pastatą - atims žemę. Uostamiestyje prasidės stagnacija. Negi valstybė nepasimokė iš Neringos ir nori pakartoti jos scenarijų uostamiestyje?" - klausė Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius taip pat mano, kad NŽT yra nemaža problema. Pasak jo, Vilniuje jau esą nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys neaiškiais pagrindais. Esą NŽT tarpuvaldžiu prasidėjo skaudi savivalė.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas"