Prieš egzaminą Vilniuje - ataskaita bendruomenei

Jau buvo skelbta, kad Klaipėdos, Neringos ir Palangos bendruomenės kartu parengė paraišką 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti. Rengiant paraišką, prisidėjo per 600 bendruomenių atstovų, o asocijuotais programos partneriais sutiko tapti Skuodo, Šilutės, Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinis parkas ir Klaipėdos universitetas.

"Klaipėda ir Klaipėdos regionas seniai pribrendo būti Europos kultūros sostine, tik klausimas, ar Europa pribrendo tokiam iššūkiui", - vakar tikino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak sociologo Liutauro Kraniausko, gerai yra tai, kad rengiant paraišką buvo suvienytos įvairios visuomenės grupės. Esą šiuo atveju kyla mažiau abejonių ir į pasiūlymus žiūrima ne taip skeptiškai. Juolab kad yra ankstesnių kultūros sostinių, kurių pavyzdžiuose gausu negatyvo, o tokie didžiuliai projektai savaime generuoja konfliktus tarp skirtingų visuomenės grupių.

Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė sakė, kad miesto istorijos raidoje nedažnai pasitaiko tokios galimybės, kokios susiformavo šiuo metu. Pasak jos, šiuo metu Klaipėda aiškiai yra deklaravusi, kad skiria dėmesį kultūrai ir jos puoselėjimui, tad Europos kultūros sostinės vardas padėtų užtikrinti idėjų ir darbų tęstinumą, padėtų pakilti į aukštesnį lygį, panaikinti administracines pajūrio savivaldybių kultūros ribas.

"Mums suteiktas istorinis šansas, privalome juo pasinaudoti, tam turime sutelkti bendruomenę", - pažymėjo N. Laužikienė.

Kartu su pajūrio miestais tapti Europos kultūros sostine pageidauja dar keli Lietuvos miestai, tad kitą savaitę Kultūros ministerijoje vyks jų parengtų programų pristatymas. Kiekvienam miestui dešimčiai užsienio ekspertų per pusvalandį reikės pristatyti sumanymus, po to dar valandą vyks diskusija.

Pasak VšĮ "Klaipėdos šventės" kūrybos vadovės Godos Giedraitytės, po pristatymo žodžiu bus atrinkti miestai, kurie galės toliau kandidatuoti ir tobulinti savo programas. Klaipėdos, Neringos ir Palangos paraišką pristatys 10 žmonių komanda.

Teigiama, kad siekiant Europos kultūros sostinės vardo yra svarbiausia į kūrybinius procesus įtraukti bendruomenę ir suvienyti Vakarų regioną, sykiu atsiverti pasauliui ir kviesto žmones atrasti šio krašto istorinį, kultūrinį bei gamtinį unikalumą.

Jei Klaipėda taptų Europos kultūros sostine, pasak N. Laužikienės, tai padėtų "dekoncentruoti Lietuvos kultūrinį gyvenimą", nes dabar didžiausias dėmesys esą nukreiptas į sostinę.

Paraiškos rengėjai mano, kad Klaipėda yra puiki vieta dirbti ir sykiu ilsėtis. Tokį reiškinį atspindi pasaulyje vis labiau populiarėjanti sąvoka "workation".

Pasak G. Giedraitytės, kuris miestas taps 2022 metų Europos kultūros sostine, turi paaiškėti kitų metų pavasarį.