"Kiekvienas supranta, kad kranto metras, kaip sakoma, milijonus kainuoja. Geografinė Klaipėdos padėtis, jos gamtinio uosto sąlygos įgalina maksimaliai išnaudoti kiekvieną pakrantės juostos metrą." Tai - ne kokio nors Uosto direkcijos ar krovos įmonės vadovo pastarosiomis dienomis išsakyta mintis. Ją lygiai prieš 51-erius metus viešai išsakė bene įtakingiausias to meto architektas Petras Lapė. Atrodo, kad per tuos dešimtmečius keitėsi santvarkos, bet ne požiūris į uosto užimamą teritoriją.
Tad galbūt reikėtų nustoti kalbėti apie laisvą klaipėdiečių priėjimą prie marių, tenkintis tais "trupinėliais", kuriuos turime, ir džiaugtis uosto, kuris šiandien yra rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų lyderis, plėtra?
"Prieiga prie marių miestui buvo, yra ir liks vienu svarbiausių prioritetų. Uosto kompanijos tą žemę prie vandens vertina kaip savo veiklos lauką ir maitintoją. Šioje srityje jų ir miestiečių požiūriai skiriasi. Mums tai rekreacija, joms - aukso pėdos, kurios duoda svarbių rezultatų ne tik uostui, bet ir valstybės bei miesto biudžetui. Tą realybę visiems reikia suvokti adekvačiai ir abiem pusėms ieškoti tokių sprendimų, kurie neaštrintų dabartinės situacijos. Šiandien džiaukimės tuo, ką turime turėdami vilties, kad turėsime daugiau. Bet kuriuo atveju daugiau praradimų būti negali. Tai turėtų suprasti ir krovos kompanijos, kad ir kokius ambicingus planus puoselėtų", - sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas"
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą