Prie Atgimimo laužo netrūko jaunimo

Taip simboliškai 25-ąjį kartą susirinkusieji šventė tautos solidarumo pergalę bei pagerbė laisvės gynėjus. Šventės vedėjas citavo Justino Marcinkevičiaus žodžius, kuriuos 1991 m. sausį Katedros aikštėje jis tarė atsisveikindamas su žuvusiais: "Tai - pirmieji tikrai laisvi Respublikos piliečiai ir pirmosios mūsų nepriklausomybės aukos. Savo rankomis jie laikė apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o savo žemę. Jų akys buvo pakeltos į savo dangų, o į automatų šūvius jie atsakė skanduodami "Lie-tu-va". Jie ir krito su šiuo žodžiu lūpose, nunešdami jį prie Dievo kojų."

Tuomet 14 žuvusių laisvės gynėjų buvo pagerbti tyla ir varpo dūžiais.

Minėjime dalyvavęs uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi matydamas tiek daug susirinkusių jaunų žmonių.

"Ketvirtį amžiaus Lietuva jau žengia nepriklausomos valstybės keliu. Tačiau prieš tuos 25 metus, gūdaus sausio šalčio dienomis, vargu, ar tikėjome, jog būsime ten, kur dabar esame. Vargu, ar tikėjome, jog dainuosime dainas apie laisvę, jog mūsų vaikai galės studijuoti Vakarų Europos universitetuose, galėsime tarnauti nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje... Tačiau giliai širdyse tas tikėjimas, matyt, buvo ir tie laisvės gynėjų laužai tūkstančiais žiburėlių atsispindėjo laisvę ginti pasiryžusių jaunų žmonių akyse. Trylika vyrų ir viena mergina - tai aukos, kurios buvo sudėtos ant laisvės aukuro. Tai - aukos, kurios išjudino sovietinį monstrą", - sakė meras.

V. Grubliauskas neslėpė susižavėjimo tais, kurie gynė savo valstybės viziją, kuri dar tik turėjo būti įgyvendinta. Vis dėlto kelias dar nueitas ne iki galo. Anot miesto vadovo, laisvės turime ir esame jos verti tiek, kiek gebame ją apginti. Susirinkusiesiems jis linkėjo būti pasiruošusiems aukai, gynybai ir susitelkimui.

Mintimis dalinosi ir Humanitarinių mokslų daktaras Hektoras Vitkus. Anot jo, šį įvykį galima vertinti dviem pjūviais: istoriškumo ir simboliškumo. Kalbant apie istoriškumą, sausio 13-ąją pradėjo formuotis pilietinė Lietuvos tauta. Nemažiau svarbu aspektas - tai, kad šis įvykis lėmė grandinę kitų globalaus masto įvykių. Sausio 13-osios simboliškumas pademonstravo, kad tokią imperiją buvo įmanoma įveikti ne ginklu, o taikiu pasipriešinimu, kurio pagrindas buvo valia.