Politikas papiktino ir rusus

Šio politiko pasisakymu piktinasi ir kai kurie rusakalbiai Klaipėdos gyventojai.

Sulaužė priesaiką?

A. Bilotaitės nuomone, tokios neatsakingos kalbos ne tik kursto tautinę nesantaiką, bet ir galimai pažeidžia Baudžiamojo kodekso nuostatas.

"Tokie pasisakymai neabejotinai rodo politiko norą kiršinti skirtingų tautybių Klaipėdos gyventojus. Savo ruožtu atsakingoms teisėsaugos institucijoms reikėtų įvertinti ir tai, ar grasinant pilietiniu karu nebuvo pažeisti galiojantys įstatymai, kurie turi būti vienodai taikomi tiek lietuviams, tiek tautinių bendrijų atstovams. Lygybė įstatymui yra vienas svarbiausių demokratijos principų", - teigė Seimo narė.

A. Bilotaitė atkreipė dėmesį, kad V. Titovas, kaip Savivaldybės tarybos narys, yra davęs priesaiką Lietuvos Respublikai. Kiekvienas savivaldybės narys prisiekia "gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus". V. Titovas savo pasisakymais esą akivaizdžiai sulaužo tarybos nario priesaiką.

"Čia gera"

V. Titovas sulaukė ir paprastų rusakalbių klaipėdiečių reakcijos. Uostamiesčio gyventojas Ivanas Kliučnikovas parašė el. laišką ir jam, ir keletui kitų miesto Tarybos narių, kad šie "žinotų klaipėdiečių nuomonę".

"Pažiūrėjau jūsų interviu nacionalinių mažumų tema. Be gilių triaukščių "matų", nėra kitų žodžių. Pabandysiu susilaikyti nuo įžeidinėjimų, nors, patikėkite, jūs jų tikrai nusipelnote", - taip savo laišką pradėjo vyras, prieš savaitę grįžęs iš Ukrainos, kur "daug pamatė, daug girdėjo".

"Norite Lietuvoje organizuoti karą? Jūs nesuprantate, kuo baigsis jūsų kurstymas? Arba karu, ar tuo, kad rusų tikrai pradės nemėgti. Rusai Lietuvoje gyvena kaip pas Kristų užantyje. Juos kenčia nepaisant jų tingumo, įžūlumo ir kvailumo", - konstatuoja Ivanas.

Vyras primena, kad rusams Lietuvoje buvo suteikta pilietybė, išsilavinimas, tad "dirbk, kiek nori". Čia leidžiamos ir palaikomos rusiškos šventės, išlaikomos rusų mokyklos, leidžiama statyti jų tikėjimo bažnyčias ir tikrai ne viena jų yra pastatyta per nepriklausomybės laiką. "Kurioje pasaulio šalyje tai dar matėte?" - klausia jis. Jis taip pat teiraujasi, kiek lietuviškų mokyklų yra, kiek lietuviškų švenčių vyksta Rusijoje, Britanijoje ar Norvegijoje, ir negi ten lietuviai jaučiasi prispausti?

"Taip, reikia mokėti kalbą, gerbti šalį, jos įstatymus ir papročius, reikia norėti dirbti. Nuo Lietuvos nepriklausomybės praėjo jau daugiau nei 20 metų. Per tą laiką buvo galima išmokti kalbą. Viskas paprasta - nori gyventi, mokytis ir dirbti - išmok kalbą, laikykis įstatymų ir viskas. Kalbėk sau rusiškai namuose, su draugais kiek nori - niekas nė žodžio nepasakys. Nenori mokytis kalbos, laikytis lietuviškų įstatymų? Be kalbų - lagaminas, stotis, Rusija! Tinginystė ar proto stoka neleido per 20 metų išmokti kalbos? Atleiskite, ne rusų nemėgsta, o idiotų ir tinginių nemėgsta. Beje, apie tinginius. Labiausiai tingintys ir labiausiai įžūlūs mano bendradarbiai - spėkite... rusai, bet ir juos pakenčia ir neatleidžia iš darbo", - rašo I. Kliučnikovas.

Vyras pripažįsta, kad turi pažįstamų, kurie yra puikūs specialistai, bet dėl savo tinginystės neišlaikė lietuvių kalbos egzamino, tačiau jie supranta lietuvių kalbą ir stengiasi nuolat ja kalbėti, tad netgi gavo darbą pagal savo specialybę. Juk lietuviams, kaip ir bet kuriai kitai tautai, svarbu matyti, kad juos gerbia ir stengiamasi kalbėti jų kalba, konstatuoja laiško autorius, pridedantis, kad asmeniškai pažįsta rusų, kurie po traumos buvo nusiųsti į sanatoriją valstybės sąskaita be jokių kyšių. "Kur jūs matėte priespaudą?" - klausia jis.

"Pensininkai? Nežinau tokių, kurie būtų į Lietuvą atvykę tik po nepriklausomybės, o per 30 metų galima ko tik nori išmokti. Jei jau kalbos nepavyksta, negi sunku išmokti dvi frazes "Laba diena. Malonėkit man padėti, deja, nemoku lietuvių kalbos, ar galima rusiškai?" ir "Ačiū!" Po jų padės ir nė vienas lietuvis blogo žodžio nepasakys. Valstybinė kalba viena, ir tai buvo aišku iškart. Apsisprendei pasilikti Lietuvoje - būk geras, laikykis taisyklių", - rašo I. Kliučnikovas, "rusas, rusakalbis, su rusiškomis šakinis - kaip patinka".

Laiško pabaigoje jis konstatuoja, kad myli Lietuvą, Klaipėdą, kad jam ir jo artimiesiems bei pažįstamiems čia gera, kad jis turi daug draugų lietuvių, kad visada puikiai sutarė ir sutaria su kolegomis lietuviais ir niekada nejautė jokios priespaudos.

"Didelė pagarba lietuviams, kurie taip kantriai elgiasi su rusais. O jums ir tokiems kaip jūs pasakysiu viena - baikite kaitinti situaciją! Arba mylėkite ir gerbkite savo valstybę arba važiuokite lauk į Rusiją ir netrukdykite žmonėms ramiai gyventi. Šlovė Lietuvai! Taikos Lietuvai! Ir labai norisi taikos, bent jau Europoje!" - taip savo laišką baigia Ivanas.

Informacija

Anot vokiečių žiniasklaidos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas su Ukrainos vadovu Petro Porošenka, pareiškė, kad rusų pajėgos galėtų užimti ir Lenkiją, Rumuniją ar Baltijos šalis.
"Jei aš norėčiau, Rusijos daliniai po dviejų dienų galėtų būti ne tik Kijeve, bet ir Rygoje, Vilniuje, Taline, Varšuvoje ar Bukarešte", - tokius V. Putino žodžius vakar pateikė Vokietijos laikraštis "Sueddeutsche Zeitung".
Apie atitinkamą pokalbį su V. Putinu Ukrainos prezidentas esą papasakojo Kijeve susitikęs su Europos Komisijos vadovu Žoze Manueliu Barozu (Jose Manuel Barroso). Laikraštis remiasi iš Europos Sąjungos (ES) Užsienio tarnybos gauta šio susitikimo pokalbio santrauka.
Lietuvos užsienio reikalų ministro patarėja Rasa Jakilaitienė Eltai sakė, kad tokias atvejais ministerija komentarų neteikia.
"Mes nekomentuojame kitų valstybių vadovų pasisakymų", - teigė R. Jakilaitienė.
Laikraščio duomenimis, V. Putinas per pokalbius įspėjo Ukrainos vadovą pernelyg nepasitikėti ES. Jis teigė galįs per dvišalius kontaktus daryti įtaką atskiroms šalims, kad nebūtų priimami Maskvai nepalankūs sprendimai. Kai kurios ES valstybės, pavyzdžiui, Vengrija, Bulgarija, Kipras ir Slovakija kritiškai vertina sankcijų Rusijai sugriežtinimą ir ateityje gali priešintis naujoms baudžiamosioms priemonėms.
Europos Komisijos atstovė Pija Arenkildė Hansen (Pia Ahrenkilde-Hansen), atsakydama į klausimą apie šį pranešimą, žurnalistams pareiškė: "Mes nesiimsime diplomatijos per žiniasklaidą ir neaptarinėsime konfidencialių pokalbių ištraukų".
"ES rūpi prisidėti prie ilgalaikės taikos, gerovės ir stabilumo Ukrainoje", - pridūrė ji.

ELTA, BNS