Policininkus nori pakeisti menininkai

Penktadienį susitikę Savivaldybės administracijos ir Klaipėdos kultūros bendruomenės atstovai diskutavo, kaip galėtų pasikeisti komisariato patalpos, jeigu jose imtų šeimininkauti kūrėjai.

Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė sakė, kad tema nėra nauja - jau diskutuota keletą kartų.

"Kultūros bendruomenė išreiškė savo norą įsikurti policijos pastate, surinkta apie 300 parašų. Jie mato pastate save, savo veiklas ir kūrybinę ateitį. Kartu jie ruošiasi padėti miestui sutvarkyti dar vieną kultūros paveldo objektą ir tame objekte įkurti aktyvias kultūrines veiklas, kad jis taptų centriniu kultūros objektu mieste, kad jis būtų patrauklus miesto žmonėms ir svečiams", - aiškino N. Laužikienė.

Teologijos mokslų daktaras Tomas Kiauka pabrėžė, kad statinys yra išskirtinis savo istorija, architektūra, vieta.

"Klaipėdoje tokių statinių yra vos keletas, jie išreiškia istorinę miesto tapatybę, patys savaime yra įdomūs kaip traukos objektai, nereikia ypatingų remontų. Šį bei tą reikėtų tvarkyti, bet visi menininkai, kas ten buvo, pajuto ypatingą aurą", - kalbėjo jis.

T. Kiaukos nuomone, sprendimas atiduoti kultūrininkams buvusį komisariatą duotų naudos - esą objektas pritrauktų žmonių, būtų naudingas miesto įvaizdžiui, turizmui, pagyvintų senamiestį ir Klaipėdos kultūrinį gyvenimą, užkirstų kelią miesto kultūrinei degradacijai.

"Nereikia pamiršti realios situacijos - vyksta jau šeštas pastatų aukcionas. Turto bankas sako, kad yra visiškas štilis, verslas nekels ten kojos dėl suprantamų aplinkybių - nepadarysi ten nei biurų, nei viešbučių. Taigi arba pastatas taps dar vienu vaiduokliu miesto centre, arba miestas pamatys progą ir prasmę perimti objektą į savo žinią ir kultūriškai įveiklinti", - nuomonę dėstė T. Kiauka.

VARIANTAI. Pasak kultūrininkų, arba komisariato pastatas taps dar vienu vaiduokliu miesto centre, arba miestas pamatys progą ir prasmę perimti objektą į savo žinią ir jį kultūriškai įveiklinti. (Eimanto CHACHLOVO nuotr.)

Meno galerijai vadovaujanti Andželika Baroti piešė galimą patalpų viziją. Esą čia po vienu stogu galėtų įsikurti meno kūrėjai, verslininkai, veiktų kūrybinės laboratorijos, studijos (keramikos, fotografijos, medijų ir pan.), kurias galėtų lankyti miesto žmonės. Buvusi sporto salė galėtų virsti universalia transformuojama erdve, kur būtų muzikinis loftas, ekspozicinės erdvės, kino salė ir t. t., taip pat būtų vietos rezidentų būstams. Dar viena idėja - uždengti kiemelį stikliniu stogu, kad jis taptų originalia erdve koncertams, performansams.

"Tai būtų kitoks kūrybinio proceso pažinimas. Nesinorėtų, kad taptume miestu, tiktai aptarnaujančiu uostą", - sakė A. Baroti.

Prašys perimti

Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis priminė, kad pastatai ir žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, kurią bando parduoti Turto bankas. E. Simokaičio teigimu, paskutinį kartą buvo prašoma 1,3 mln. eurų už pastatus ir beveik 100 tūkst. eurų už maždaug 0,62 ha žemės sklypą.

"Tačiau nemokamai niekas turto mums neatiduos, bus reikalaujama kompensuoti arba pasikeisti turtu", - sakė Turto skyriaus vedėjas.

Pasak N. Laužikienės, akivaizdu, kad kultūros bendruomenė pastato savo lėšomis nesuremontuotų, o jeigu Savivaldybė pastatą gautų, ji ir turėtų imtis atsakomybės jį sutvarkyti. Įvairiais teoriniais skaičiavimais, pastato sutvarkymas galėtų kainuoti nuo keleto iki kelių dešimčių milijonų eurų.

Pasak vicemero Artūro Šulco, tikimybė sulaukti pagalbos iš valstybės yra kone nulinė, o didelės sumos pinigų skiriamos darbams piliavietėje.

"Piliavietei treti metai negauname nė cento, nors ji pripažinta valstybei svarbiu objektu. Aukoti reikės daug, jeigu Taryba nuspręs, kad norime perimti komisariatą ir jį sutvarkyti. Be to, Taryba įstatymų nustatyta tvarka turėtų nuspręsti, perimti ar pirkti turtą, ir pagrįsti, kad turi teisę įsigyti turtą", - kalbėjo A. Šulcas.

Kultūros bendruomenės atstovai ketina pateikti pasiūlymą miesto politikams dėl susitarimo, nurodydami, kad, jeigu Savivaldybė perimtų pastatą, kultūrininkai susiburtų į asociaciją, kuri įsipareigotų turtą eksploatuoti, rengti kultūrinius renginius ir t. t.