Policijos darbas keliasi į internetą

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas kalbėjo, kad ankstesniais metais tekdavo šnekėti apie sunkius, rezonansinius, brutalius nusikaltimus, tačiau pastaruosius porą metų Klaipėdos apskrityje esą nusikaltimai nebėra tokie brutalūs.

Nužudymų skaičius keletą pastarųjų metų stabilus, būna po 12-14 nužudymų kasmet. Didžioji dalis įvykdytų nužudymų yra buitiniai, kai įvyksta konfliktas ir tai baigiasi skaudžiomis pasekmėmis. Labai dažnai su tuo susijęs ir alkoholio vartojimas.

"Nusikaltimai nebėra tokie brutalūs. Iš to galima daryti išvadą, kad policija turi tam tikrų pajėgumų, profesionalų, kalbu apie kriminalinės policijos specializuotus padalinius, kurie gali adekvačiai kovoti su sunkiais nusikaltimais. Tai rodo, kad kriminalinės policijos pertvarka, įvykusi prieš maždaug 6 metus, pasiteisino. Pastaruoju metu vyrauja smurtas artimoje aplinkoje, vagystės, kurių buvo ištirta daugiau. Tai kasdienis darbas", - sakė komisariato viršininkas.

Pasak jo, nuo 2011-2012 m., kai įsigaliojo Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, užfiksuotų smurto atvejų buvo padaugėję, bet jau porą metų jų mažėja. Praėjusiais ir užpraėjusiais metais buvo pradėtos taikyti aktyvios prevencinės priemonės, nuskreiptos būtent į asmenis, linkusius smurtauti, į šeimas, kuriose buvo fiksuoti smurto atvejai.

"Jaučiame, kad tokios priemonės duoda realią naudą, nes ikiteisminių tyrimų turime mažiau. Tikimės, kad tokių atvejų ir toliau bus mažiau. Galima tik pasidžiaugti, kad bendromis jėgomis pavyksta kai kurias nusikaltimų rūšis sumažinti iki tokio lygio, kad jos nebekeltų grėsmės viešajam saugumui ir nekeltų didelio rezonanso", - džiaugėsi A. Motuzas.

Iš patrankų į žvirblius?

Sykiu A. Motuzas atkreipė dėmesį į tai, kad kriminalizavus net ir minimalų kiekį turimų narkotinių medžiagų ir vairavimą neblaiviam, tai padidino nusikaltimų skaičių, bet jų tyrimas nėra sudėtingas. Tokie atvejai tiriami baudžiamuoju procesu, o ne administracinių nusižengimų.

"Mes didelių problemų nematome, skaičius išlieka stabilus. Todėl kyla klausimas įstatymų leidėjams, ar verta kriminalizuoti tokias veikas, kurios iš principo nesukelia visuomenei tokio didelio neigiamo poveikio ar įtakos bendrai tvarkai.

Mes šaudome iš patrankų į žvirblius, galima taip pasakyti.

Mes matome, kad keliuose žuvusiųjų nemažėja, narkotikų platinimo, kai iš principo jų galima nusipirkti įvairiais kanalais, taip pat nemažėja, tai galbūt administracinė nuobauda veiktų efektyviau baudų prasme? Tų baudų forma galbūt gali būti kitokia, pavyzdžiui, reikėtų atidirbti vaikų ar senelių namuose. Reikėtų, kad veiktų tas įstatymas, kad žmonės atsisakytų žalingų įpročių, nebedarytų tų teisės pažeidimų, nevairuotų neblaivūs. Tai yra pagrindinis dalykas. Tas įstatymo griežtumas, kaip rodo praktika, yra abejotinas šiuo atveju, jei kalbame apie nusikalstamas veikas", - nuomonę išsakė A. Motuzas.

Siekia užkirsti kelią

Praėjusiais metais Klaipėdoje didelio atgarsio sulaukė nepilnamečių nusikalstamumas. Daug dėmesio šiai problemai spręsti pareigūnai ketina skirti ir šiemet.

Viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius teigė, kad gavus signalus buvo sureaguota. "Manome, kad šiuo metu tos problemos yra išspręstos. Aktyviai bendradarbiaujame tiek su savivalda, tiek su švietimo įstaigomis ir šitas klausimas mums yra aktualus. Planuojame šiais metais šiai temai skirti dar daugiau dėmesio", - sakė pareigūnas.

Prevencinio darbo policija imasi ir pastebėjusi dažnėjančius vieno tipo nusikaltimus, pavyzdžiui, įsilaužimus į automobilius, vagystes ir pan.

"Būna kai kurių nusikalstamų veikų suaktyvėjimas vienu ar kitu paros laikotarpiu ar sezonu. Į tai atkreipiame dėmesį ir stengiamės, kad jų nebūtų dar daugiau. Kalbu ir apie įsilaužimus į mašinas, ir multimedijų, žibintų vagystes. Tų nusikaltimų daug ir įvairių. Jei tik prasideda tendencijos, mes iš karto stengiamės kiek įmanoma maksimaliai užtikrinti, kad realiai būtų rezultatas, o asmuo, kuris tai daro, per trumpiausią laiką sulaikytas. Pastaruoju metu mums tai pavyksta padaryti. Manau, kad žmonės, kurie dirba kriminalinėje policijoje, geba tuos nusikaltimus išaiškinti", - "Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas A. Motuzas.

Jis taip pat pabrėžė prevencinio darbo darbo svarbą.

"Prigimtinė žmogaus teisė yra saugiai gyventi, o norint saugiai gyventi šiais laikais reikia turėti saugią aplinką. Saugi aplinka ir yra kaimynai, policija, kuri gali greitai atvažiuoti ir reaguoti į bet kokias situacijas. Tai yra pagrindinis kelias, kuriuo turime eiti.

Visuomenės supratingumą parodo saugios kaimynystės grupių skaičiaus didėjimas.

Dabar apskrityje yra apie 260 tokių grupių, o už kiekvieno to vieneto stovi dar 10, 20, 30 žmonių ar net visa gatvė, galbūt tūkstančiai žmonių, kurie teisingai mąsto ir telefonuose turi įsivedę kaimynų telefonų numerius ar netoliese gyvenančio policijos pareigūno, ugniagesio kontaktus. Jie gali padėti sudrausminti pažeidėjus. Galbūt nuo to reikia pradėti", - mintimis dalijosi A. Motuzas.

Kas kelia rūpestį?

Pareigūnų teigimu, sukčiavimo atvejų skaičius auga. 2019 metais, palyginti su 2018 m., sukčiavimų Klaipėdos apskrityje padaugėjo apie 20 procentų.

"Ypač jaučiame, kad keičiasi sukčiavimo braižas, nusikaltimai persikelia labiau į elektroninę erdvę - jaučiame tokių nusikalstamų veikų padaugėjimą. Prieš keletą metų buvo prognozuota, kad taip gali nutikti, ir buvo imtasi priemonių. Yra įsteigtas specializuotas padalinys, kuris tiria nusikalstamas veikas, įvykdytas būtent elektroninėje erdvėje. Džiugu, kad tas padalinys yra stiprus, dirba kompetentingi darbuotojai ir nusikalstamų veikų atskleidimas šiame padalinyje yra daugiau nei 80 procentų", - sakė R. Vaitkevičius.

Pasak pareigūno, pastaruoju metu fiksuojamos įvairios sukčiavimo formos. Pavyzdžiui, talpinami skelbimai apie parduodamas prekes, už kurias prašoma sumokėti avansą, bet jos nėra pristatomos, skelbiama šmeižianti informacija, siūloma investuoti į įvairius projektus skiriant tam mažą sumą pinigų, pavyzdžiui, 20 eurų, bet žmogui reikia nueiti į nurodytus interneto puslapius, surinkti kodus ir panašiai, o vėliau tais duomenimis yra pasinaudojama ir iš sąskaitų paprasčiausiai pervedami pinigai.

"Atrodo, kad yra pakankamai informacijos viešoje erdvėje ir žmonės neturėtų būti tokie naivūs ir tikėti tokiais dalykais, tačiau retkarčiais pasitaiko atvejų, kai žmonės patiki, bando savo laimę investuodami, atskleidžia savo duomenis, įvairius prisijungimo kodus. Dažnai tokios istorijos baigiasi liūdnai, žmonės netenka pinigų", - apgailestavo viršininko pavaduotojas.

SKAIČIAI

Kriminogeninė padėtis Klaipėdos apskrityje 2019 m.
Užregistruotos 5 327 nusikalstamos veikos. Tai 400 mažiau nei 2018 m. Bendras nusikalstamų veikų skaičius mažeja pastaruosius 5 metus.
Pradėta 800 ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
Išaiškinta 76,65 proc. viešosios tvarkos pažeidimų ir 63,96 proc. sukčiavimo atvejų.
Atskleista net 92,31 proc. pernai įvykdytų nužudymų.
Užregistruotas 81 plėšimas. Per 5 metus vagysčių sumažėjo daugiau nei dvigubai, plėšimų - daugiau nei trigubai.
Per eismo įvykius Klaipėdos apskrities keliuose žuvo 19 žmonių - 5 mažiau nei 2018 m.