Po teatru rastas pinigų lobis

Nugriovus teatro priestatą paaiškėjo, kad jis buvo suręstas ant iki XVIII amžiaus vidurio gyvavusio gynybinio įtvirtinimo (ravelino) griovio, kuriame ir rastos sidabrinės monetos. „Vienoje krūvelėje dumble gulėjo Prūsijos karalystės grašiai, kaldinti 1780 metais. Visiškai neaišku, kaip jie ten pateko. Mieste aptikti tokį monetų lobiuką retai pavyksta“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo archeologė Alma Lekniutė.

Kasinėjimų vietoje taip pat aptikti puikiai išlikę sveiki XVII amžiaus krosnies kokliai su dvigubo erelio atvaizdu, senoviniai odiniai batai, gėrimų buteliai ir kiti radiniai, jie papildys Mažosios Lietuvos istorijos muziejų (MLIM). Archeologiniai tyrimai tik įpusėjo, todėl įdomių radinių dar gali būti.

Bylinėjosi dėl sandėlio

Nuo spalio pradžios pradėti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro priestato iš Danės gatvės pusės griovimo darbai jau beveik baigti, todėl toje vietoje pluša archeologų komanda. Pagal numatytą planą archeologai turi ištirti apie 1400 kv. m plotą, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių tyrinėjimų vieta gali būti išplėsta dar 1000 kv. metrų. Mat jau sulygintas su žeme priestatas, kaip paaiškėjo, buvo pastatytas ant šalia esantį Biržos tiltą saugojusio gynybinio įtvirtinimo: grioviais (fosomis) apsupto trikampio formos pylimo, vadinamo ravelinu.

Anot archeologinius tyrimus atliekančios UAB „Statybų archeologija“ gamybos vadovo Donato Zubricko, nesitikėta, kad po nugriautu pastatu bus išlikęs storas kultūrinis sluoksnis su radiniais. „Paprastai, kai būdavo griaunami seni miesto statiniai, jų vietoje statomi nauji, žemė iškasinėjama, o Muzikinio teatro atveju būta kitaip. Po priestatu aptikome XVIII amžiaus pabaigoje ant į žemę įkastų polių suręsto buvusio sandėlio likučius. Žemė judinta tik iki sandėlio polių viršaus, grindų, o po jais – nepaliestas kultūrinis sluoksnis“, – pasakojo jis.

Išties 1964 metais iškilusio Muzikinio teatro pastato vieta – istoriškai įdomi, ji atspindi Klaipėdos centrinės dalies formavimosi tendencijas. „Nuo XVII amžiaus iki XVIII amžiaus vidurio ten buvo gynybinis įtvirtinimas su grioviais, jie užpilti amžiaus pabaigoje. Ta erdvė buvo atiduota naudotis miestiečiams. Tuomet buvo nutiesta gatvė, atsirado pirmieji pastatai. Vienas jų (fachverkinis, 20 metrų aukščio) vadintas „žaliuoju sandėliu“, dėl to pastato anuomet net bylinėtasi. Mat šalia buvo vėjo malūnas, o jo savininkas pasiskundė teismui, kad kone septynių aukštų pastatas užstojo vėją. Teismas liepė nugriauti dalį sandėlio ir sumažinti jo aukštingumą iki 14 metrų“, – dėstė D. Zubrickas.

Retas atvejis

Archeologai po žeme aptiko ir buvusio žaliojo sandėlio polius, ir kito, XX amžiaus pradžios pastato likučius. Šioje vietoje, 3,5 m gylyje ir rastas nedidelis, bet įdomus pinigų lobis – 1780 metų Prūsijos karalystės grašiai. Monetos buvo nukaldintos, kai Prūsiją valdė vienas žymiausių jos karalių Frydrichas II, arba Didysis (vokiečiai jį vadino Senuoju Fricu). Šio monarcho valdymo metais (1740–1786) Prūsija buvo tapusi galingiausia Europos karine jėga, po sėkmingų karų ji itin išplėtė savo teritorijos ribas.

Pasak MLIM direktoriaus dr. Jono Genio, kad ir nedidelis (16 grašių) pinigų lobis yra vertingas ir papildys muziejaus rinkinius. „Paprastai pinigų lobiai randami užmiesčiuose, prie dvarų, sodybų. Muziejuje yra garsiojo Gargždų lobio dalis: puodas su XVII amžiaus monetomis. Po Muzikiniu teatru iškastos sidabrinės monetos – pirmas Klaipėdos miesto teritorijoje aptiktas lobis. 2014 metais tyrinėjant Mėmelburgo piliavietės rytinės kurtinos fosą joje taip pat rasta pinigų krūvelė, bet ji susijusi su pilimi: tuzinas į vieną krūvą sudėtų Kryžiuočių ordino sidabrinių XV amžiaus monetų brakteatų“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo jis. Sidabriniai grašiai taip pat rasti gynybinio griovio vietoje, tad belieka spėlioti, kaip jie ten galėjo atsirasti. Pinigų kaldinimo metais pilna vandens fosa dar turėjo egzistuoti.

Po Muzikinio teatro priestatu archeologams pavyko aptikti ir kitokių įdomybių. „Radome sveikus (XVII amžiaus) žalia glazūra dengtus krosnies koklius. Jie veikiausiai buvo tiesiog išmesti į gynybinį griovį. Taip pat aptikta alaus, mineralinio vandens (selterio) butelių, daug odinių batų ir kitokių radinių. Tyrimai tęsiami toliau, tad jų gali tik gausėti“, – teigė ir archeologinius tyrimus atliekančios bendrovės gamybos vadovas D. Zubrickas.

Teatras atgims iš naujo

Beje, intensyviai vyksta ir paties Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos darbai. Bendra rekonstrukcijos sąmata – apie 24 mln. eurų. Tikimasi, kad rekonstrukcija bus baigta po trejų metų.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės žodžiais, po rekonstrukcijos naujajame teatro pastate modernumas derės su istorija. Skelbiama, kad pastato plotas turėtų siekti 8,7 tūkst kv. m, tačiau bus išlaikyta senojo pokarinio pastato su 33 m aukščio bokštu kompozicija. Naujame priestate numatoma įrengti pagrindinę, didžiąją 700 sėdimų vietų žiūrovų salę su natūralia akustika ir šiuolaikinėmis vaizdo, garso bei apšvietimo sistemomis. Bus ir kamerinė 200 vietų salė. 17,8 mln. eurų vertės rangos darbus atlieka UAB „Infes“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su UAB „Hidrostatyba“.