Po Smiltynės prieplauką lakstė meškėnas

Pūkuoti, vikrūs ir nedidelio ūgio paprastieji meškėnai daro labai įvairų poveikį aplinkai ir yra vadinami invaziniai gyvūnai.

Meškėnų žmonės nebijo, nes jie nedidelio, naminės katės ūgio, mažo snukučio ir pūkuoti. Tačiau meškėnas yra laukinis žvėris, galintis apdraskyti ir įkąsti.

Sakoma, kad  namų sąlygomis auginti meškėnus  yra praktiškai neįmanoma. 

Meškėnai pas mus atsirado po to, kai buvo leista jais prekiauti.  Žmonės meškėnus pirko, o vėliau, neapsikentę jų išdaigų namuose, atsikratydavo ir išleisdavo į laisvę.

Laimei,kol kas šalyje meškėnų populiacijos nėra.  

Kuršių nerijoje daugiausia meškėnų – 

Meškėnai yra lengvai prisitaikantys prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų, gali įlipti į medį ir išdraskyti lizdus, ištraukti ten perinčių paukščių kiaušinius, - rašo portalas grynas.lt.

Bet jeigu jie išplistų, pirmiausia nukentėtų ant žemės perintys paukščiai.  Miške jie gyvena medžiuose, bet jiems tinkami ir žmonių pastatai, todėl ten dažnai ir yra pastebimi

Daugiausiai meškėnų pastebima Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje. Vienas iš galimų šių gyvūnų grobių gali būti paukščių dėtys: tiek perinčių ant žemės, tiek perinčių medžiuose.

Jeigu miške meškėnas ėdesio neranda, persikelia maisto ieškoti kitur, gali pasiekti ir pajūrį, kopas, kur peri itin retos paukščių rūšys.

Pirmieji meškėnai Kuršių nerijoje užfiksuoti 2013 metais. Anot ekologės E. Razmienės, meškėnus sudėtinga išnaikinti dėl jų vislumo, plėšrumo ir gebėjimo greitai prisitaikyti prie aplinkos.

Vienas iš būdų, kaip kovoti su šiais gyvūnais, yra medžioklė. Meškėnų, kaip invazinės rūšies, medžioklė leidžiama ištisus metus.

Ichtiologas Saulius Karalius bėgiojantį žvėrelį įamžino savo mobiliuoju telefonu.