Po namo renovacijos - byrančios sienos

Darbus atlikę statybininkai atkerta, kad kaip tik buvo padaryta netgi daugiau nei priklausė. Esą nereikia tikėtis, kad po dalinės renovacijos namas atrodys kaip naujas. Tačiau visus trūkumus žadama pašalinti nemokamai.

Gyventojai baiminasi ir dėl ant namo stogo pastatytos antenos.

Išsigando gaisro

Pušyno g. 23 numeriu pažymėtame name G. Kiseliova žurnalistus pasitiko laiptinėje. Prieš tai susidūrėme su pro duris išskubėjusia pora.

"Tai narkomanai. Jie čia ateina ir būna, nes žino durų kodą. Šįkart išprašiau gražiai, kadangi pasakiau, kad ateina laikraščio korespondentas, tai išsigando. Bet paprastai jie agresyvūs. Kadangi mūsų durys nesaugios, jie čia būna per naktis. O kai juos gainioju, išplūsta įvairiais žodžiais. O kartą net nustėrau - pagrasino už tai, kad juos išvarau, padegti namą, į čia įmesti fakelą", - pasakojo ji ir parodė ranka į laiptinėje esantį platų plyšį, už kurio - juoda tuštuma.

Ji tikino norinti, kad prie bendrų laiptinės durų būtų įrengta telefonspynė. Esą tokiu atveju narkomanų apsilankymų sumažėtų, butai turėtų atskirus kodus, kurių pašaliniai nežinotų. Bet, anot jos, namo bendrijos pirmininkė kelia problemas ir to padaryti neva neleidžia.

Bendrijos "Pušynėlis" pirmininkė Birutė Miliauskienė paneigė tai, kad trukdo gyventojams įsirengti telefonspynę. "Kai vyksta susirinkimai, turi būti iškeliamas šis klausimas, nes telefonspynės įrengimas yra brangus. Turi pritarti visi gyventojai, nes būtų renkamos lėšos, ir jei gyventojai pageidautų, žinoma, darytume tai", - sakė ji.

Antena kelia nerimą

Namo gyventoja G. Kiseliova skundėsi ir antena ant stogo, kuri esą pastatyta gyventojų neatsiklausus, yra tariamai pavojinga sveikatai. Anot moters, ši antena taip pat atsirado namo bendrijos pirmininkei palaiminus.

"Ją padarė slaptai, mes net nežinojome. Praėjusių metų vasarą pamatėme, kad vaikšto svetimi žmonės. Sakė, kad eina ant stogo ir stato anteną. Pavadino ją spinduline. Kaip ji išties vadinasi, nežinau. Tam, kad pastatytų anteną, mes nedavėme leidimo, nebuvo ir susirinkimo šiuo klausimu. Darbininkai atsakė, kad susitarė su mūsų bendrijos pirmininke B. Miliauskiene ir valdybos pirmininku Kąstyčiu Klipštu", - pasakojo G. Kiseliova.

Anot moters, po to, kai buvo pastatyta antena, sutriko vienos gyventojos televizijos ryšys. Be to, G. Kiseliova įsitikinusi, kad antena - pavojinga sveikatai, nes skleidžia kenksmingus spindulius.

"Ant šio namo stogo išties yra sumontuota Telecentrui priklausanti telekomunikacinė įranga", - patvirtino Lietuvos radijo ir televizijos centro Komunikacijos vadovas Valdas Kaminskas.

Jis teigė, kad visa įranga turi atitikties elektromagnetinio spinduliavimo normoms sertifikatus ir nedaro neigiamo poveikio nei šio, nei aplinkinių namų gyventojų sveikatai.

"Dėl skirtingų dažnių ruožų eterinės TV signalų trikdyti ši antena neturėtų", - patikino V. Kaminskas ir pažadėjo, kad susisieks su gyventoja, kuriai galimai sutriko televizijos ryšys.

POVEIKIS. Lietuvos radijo ir televizijos centro atstovai tikino, kad ant Pušyno g. 23 stogo sumontuota telekomunikacinė įranga nedaro neigiamo poveikio nei šio, nei aplinkinių namų gyventojų sveikatai.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Už anteną moka pinigus

Bendrijos "Pušynėlis" pirmininkė B. Miliauskienė sakė, kad dėl šios antenos su gyventojais nekonfliktavo.

"Aš dirbu pagal įgaliojimą, ten yra kolegialus valdymas, tai reiškia, kad be manęs yra valdyba ir jos pirmininkas. Vasarą paskambino (Telecentro atstovai, - aut. past.), pasiūlė anteną. Aš informavau valdybos pirmininką. Telecentro atstovas sakė, kad gyventojų parašų nereikia. Taigi, valdybos pirmininkas vis tiek pasitarė su valdyba", - pasakojo ji.

Už tai, kad ant daugiabučio būtų antena, bendrovė kiekvieną mėnesį už stogo nuomą į namo bendrijos sąskaitą sumoka 120 eurų. "Valdyba nusprendė anteną montuoti", - patvirtino B.Miliauskienė.

Tiesa, namo gyventoja G. Kiseliova tikina priešingai. Ji teigė bendravusi su namo bendrijos valdybos nariais ir nė vienas iš jų apie anteną esą nežinojo.

"Jei ta antena būtų nekenksminga, niekas mums tų pinigų nemokėtų", - įsitikinusi moteris.

Po renovacijos - galvos skausmas

G. Kiseliova nepatenkinta, kaip praėjusių metų vasarą atlikta dalinė namo renovacija.

Darbų pridavimo-perdavimo akte nurodyta, kad darbų metu nuvalyti pastato pamatai, ištrupėjusios ir įskilusios vietos tinkuotos dažais, sutvarkytos, gruntuotos ir nudažytos tarp namo aukštų esančios sienos, cokoliai nudažyti ruda spalva. Atlikti ir kiti papildomi darbai, nenumatyti sąmatoje. Už viską namo gyventojams teko pakloti apie 11,8 tūkst. eurų.

"Aš nežinau, ką ir kaip jie čia darė. Dokumentuose rašoma, kad dažai pagerina fasado išvaizdą, apsaugo nuo dulkių, drėgmės, - pasakojo G. Kiseliova ir stebėdamasi rodė atsilupusius namo daugiabučio dažus, plytas, netolygiu atspalviu nudažytas sienas. - Praėjo tikrai mažai laiko, o vaizdai - tokie - stebėjosi moteris. - Siaubas."

Trūkumus ištaiso

Darbus atlikusios įmonės "Justin's Group" direktorius Justinas Jurėnas teigė žinantis, kad dalis gyventojų skundžiasi dėl pastebėtų trūkumų.

"Šiemet jau šalinome trūkumus. Buvome ir susirinkime. Yra dvi moterys. Patys gyventojai sakė, kad jos viskuo nepatenkintos", - sakė jis.

J. Jurėnas patikino, kad vos pastebėjus trūkumus, šie yra sutvarkomi. "Mes privalome užtikrinti garantiją. Ir gyventojams tai nieko nekainuoja. Gyventojai kreipiasi, mes tvarkome", - patikino statybos bendrovės direktorius.

Jis pasakojo, kad dalinės renovacijos metu naudojo dar geresnes ir brangesnes medžiagas, nei buvo numatyta sutartyje, tačiau gyventojams jos sukėlė įtarimą. "Norėjome, kad žmonėms būtų geriau. Pradėjome tvarkyti, dažyti <...>. Viena iš moteriškių mus dėl to užsipuolė. Mes jai viską paaiškinome. Nusprendėme daryti tik tai, kas numatyta sutartyje. Nori daryti žmonėms geriau - jie nepatenkinti", - stebėjosi vyras.

Jis sakė, kad bendrovė vykdė ir papildomus darbus, už kuriuos gyventojams mokėti nereikėjo. "Padarėme tikrai daugiau, nei priklausė", - sakė J. Jurėnas.

Direktorius teigė, kad namas - senos statybos, raudonų plytų, kurios byra labiau nei baltos. "Namas vaikšto, kokia nors plyta iššauna, kadangi namas ne naujas. Mes tai pataisome", - aiškino jis.

UŽFIKSUOTA. Dienraščio žurnalistai, apsilankę name, keliose pastato vietose užfiksavo nusilupusius dažus ir plytas, nelygias, tačiau nudažytas pastato sienas. Už tokią renovaciją namo gyventojams teko pakloti apie 11,8 tūkst. eurų.

Konfliktuoja su pirmininke

Namo gyventoja G. Kiseliova neslėpė pykčio ir dėl bendrijos pirmininkės elgesio. Esą prieš praėjusią metų vasarą vykusią dalinę namo renovaciją gyventojai svarstė daryti visišką renovaciją.

Tačiau bendrijos pirmininkė, anot moters, įbaugino gyventojus.

"Mes žinome, kad mūsų namas senas, vamzdžiai blogi. Galvojome, nereikia tų tepliojimų, darome normalią renovaciją <...>. Ji pasakė, kad galime turėti problemų su banku, jis mus išmes, jei pavėluosim sumokėti, žmonės išsigando ir nubalsavo",- pasakojo G. Kiseliova, mananti, kad pilna namo renovacija būtų buvęs kur kas geresnis sprendimas.

B. Miliauskienė pateikė kiek kitokią versiją.

"2017 metų rudenį šaukiau susirinkimą, nes reikėjo tvarkyti sieną, kurios daugelis plytų buvo ištrupėjusios. Paklausiau gyventojų, ar reikia tvarkyti sieną, ar jie geriau nori renovacijos už savo lėšas. Gyventojai per susirinkimą pasakė, kad renovacijos nenori. Tad buvo ieškoma alternatyva", - apie tai, kaip buvo nuspręsta atlikti tik dalinę renovaciją, aiškino bendrijos pirmininkė.

Ji tikino, kad buvo apklausti 22 namo gyventojai, iš jų 16 pasisakė už dalinę renovaciją - sienų sutvarkymą ir dažymą.

"Esu patenkinta", - kalbėdama apie atliktų darbų kokybę, tikino B. Miliauskienė.

"Ta namo gyventoja tik rėkia ir viskas, bet supraskite - čia ne asmeninis dalykas, sprendžia ne vienas žmogus, ne du, sprendimai priimami bendrijai pritarus", - antrino bendrijos "Pušynėlis" namo bendrijos valdybos pirmininkas Kąstytis Klipštas.

Jis patvirtino, kad namo gyventojai nepritarė visiškai namo renovacijai, o pasirinko dalinę.

"Turime namo priežiūros atstovą, aš nesu specialistas", - paklaustas, ar yra patenkintas atliktų darbų kokybe, sakė K. Klipštas.